Teisės aktas įsigalios jį pasirašius prezidentei, o jo nuostatos bus taikomos nuo 2016-ųjų pradžios, tad piktnaudžiaujantieji dopingo preparatais turės laiko apsispręsti – atsikratyti sveikatą žalojančių įpročių ar rizikuoti būti nubaustam.
Šis įstatymas nukreiptas ne tiek į aukšto meistriškumo sportininkus, kurie bet kada gali būti patikrinti dopingo kontrolierių ir nubausti sportinėmis sankcijomis, kiek į sporto klubų lankytojus, kurie nori padailinti savo kūno linijas ne tik fizine veikla.
„Mus labiausiai rūpi apsaugoti jaunų žmonių sveikatą, – sakė Lietuvos antidopingo agentūros direktorė Ieva Lukošiūtė-Stanikūnienė. – Įstatymas skirtas apriboti dpingo medžiagų prieinamumą. Jas bus galima vartoti tik gydymo ar mokslo tikslais, bet nebus galima laisvai parsisiųsti ir turėti.“
Jos teigimu, priimti tokį įstatymą Lietuva buvo įsipareigojusi prisijungdama prie tarptautinių kovos su dopingu konvencijų.
„Tam tikros dopingo medžiagų“ sąvoka apima organizmo fizinę ir psichinę veiklą skatinančias ar slopinančias medžiagas. Jomis laikomi:
1) anaboliniai androgeniniai steroidai;
2) augimo hormonas;
3) augimo hormono išsiskyrimą skatinančios medžiagos, turinčios poveikį raumenų, sausgyslių ar raiščių baltymų sintezei (degradacijai), vaskuliarizacijai, energijos panaudojimui, regeneracijos gebėjimams ar skaidulų tipo pasikeitimui;
4) eritropoezę skatinančios medžiagos.
Šiame įstatyme nurodytų dopingo medžiagų sąrašus tvirtins Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Nurodytų medžiagų gaminimas, perdirbimas, įsigijimas, didmeninė ar mažmeninė prekyba, laikymas, gabenimas valstybės viduje, importas ar eksportas bus leidžiami tik sveikatos priežiūros, veterinarijos, mokslo, mokymo ir teisėsaugos tikslams įstatymų nustatyta tvarka.
Fiziniai asmenys turės teisę laikyti ne didesnį šių vaistinių preparatų kiekį, negu jiems buvo paskirta asmeniniam vartojimui gydymo tikslais.
„Esu pastebėjusi internete nemažai skelbimų, kuriuose siūlomi tokie preparatai. Dabar policija turės pagrindą imtis veiksmų prieš platintojus“, – sakė I.Lukošiūtė-Stanikūnienė.
Didžiausia galima bausmė už šio įstatymo pažeidimą – iki 6 metų laisvės atėmimo.
