Vilionės Sovietų Sąjungoje: bėgikas, kuris dopingui tarė „ne“

Rusijos dopingo skandalas ir išaiškintas ištisas trenerių tinklas, šalyje kūręs draudžiamų preparatų kultūrą drebina viso sporto pasaulio pamatus. Rusijos valdžios įsikišimas, susitepusių sportininkų reketas už tylą, aukštos kokybės dopingo tiekimas – Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) nepriklausoma komisija šiurpino savo atradimais Rusijoje.

M.Džindžichašvilis rankose laiko 1970-ųjų nuotrauką, kurioje jis tuometiniame Leningrade (dabar Sankt Peterburge) bėga per Sovietų Sąjungos lengvosios atletikos varžybas.<br>AP nuotr.
M.Džindžichašvilis rankose laiko 1970-ųjų nuotrauką, kurioje jis tuometiniame Leningrade (dabar Sankt Peterburge) bėga per Sovietų Sąjungos lengvosios atletikos varžybas.<br>AP nuotr.
M.Džindžichašvilis rankose laiko 1970-ųjų nuotrauką, kurioje jis tuometiniame Leningrade (dabar Sankt Peterburge) bėga per Sovietų Sąjungos lengvosios atletikos varžybas.<br>AP nuotr.
M.Džindžichašvilis rankose laiko 1970-ųjų nuotrauką, kurioje jis tuometiniame Leningrade (dabar Sankt Peterburge) bėga per Sovietų Sąjungos lengvosios atletikos varžybas.<br>AP nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

AP ir lrytas.lt inf.

Nov 23, 2015, 3:38 PM, atnaujinta Oct 3, 2017, 6:20 AM

Ir kol vyksta tolesni tyrimai, svarstoma, kaip galėjo atsirasti tokia dopingo vartojimo kultūra. Nemažai specialistų ir analitikų pirštu duria į Sovietų Sąjungą.

Dopingo skandalo akivaizdoje savo istoriją nusprendė papasakoti „Associated Press“ korespondentas Miša Džindžichašvilis. Bėgikas atskleidė, kad buvo susidūręs su kone reikalavimu vartoti dopingą, bet ištarė „ne“.

Pateikiame jo rašytą istoriją:

Mano susidūrimo su dopingu istorija prasidėjo 1967-aisiais, Sovietą Sąjungoje. Man tuomet buvo 17 metų.

Kaip tik buvau grįžęs namo iš treniruočių stovyklos ir parsivežiau gilų nusivylimą, nes nepatekau į jaunimo bėgikų rinktinę.

Gruzijoje buvau septyniolikmečių ar jaunesnių 100 ir 400 metrų distancijų čempionas. Į Sovietų Sąjungos bloką tuomet įėjo 15 respublikų ir Gruzija buvo viena jų.

Aš troškau patekti į rinktinę, kuri kiekvienoje distancijoje turėjo po keturis sportininkus. Netgi pakeičiau trenerį, kuris neseniai buvo sugrįžęs iš Rusijos į Gruziją.

Naujasis treneris sutelkė dėmesį į mano Gruzijos rekordus 100 ir 200 metrų distancijose. Visa tai vyko dar prie mano 18-ąjį gitmadienį.

200 metrų distancijoje Gruzijos čempionate buvau antras, tačiau trumpesni sprintai ir toliau buvo mano arkliukas.

Dar 1967 metais buvau Gruzijos komandos dalimi, kuri pirmosiose nacionalinėse jaunimo žaidynėse Kijeve iškovojo bronzą. Tai buvo 4x100 metrų estafetė.

Tam, kad pasiekčiau Gruzijos rekordą 100 metrų distancijoje, man tiesiog reikėjo pagerinti savo laiką vos viena dešimtąja sekundės. Tačiau kad ir ką dariau, niekas neveikė. Problema buvo paprasta – per lėtas startas.

Naujasis treneris man pateikė pasiūlymą – vartoti anabolinius steroidus, kurie padėtų priaugti raumenų masės. Būtent jų man trūko, kad galėčiau startuoti gerokai greičiau.

Buvau visomis keturiomis už. Ypač po to, kai jis užtikrino, kad patys garsiausi lengvaatlečiai vartojo steroidus. Jis man sakė, kad užtikrintai pateksiu į nacionalinę ekipą ir pažadėjo man gauti vaistų iš užsienio. Esą jie – geresnės kokybės nei tie, kurios gamina Sovietų Sąjungoje.

Tačiau aš vis tiek nusprendžiau pirmiau pasiklausti mamos, kuri buvo gerai žinoma medikė. Ji pasibaisėjo! Mano mama kategoriškai uždraudė man vartoti steroidus. Iš pradžių ji kalbėjo piktai, bet, veikiausiai mano akyse išvydusi užsispyrimą, pakeitė taktiką. Ji tiesiog pasakė, kad anaboliniai steroidai gali sukelti impotenciją.

Tai suveikė. Aš atsisakiau vartoti steroidus ir pradėjau dar rimčiau treniruotis.

Po kurio laiko ėmiau pastebėti, kad mano varžovai iš visos Sovietų Sąjungos radikaliai patobulėjo. Mano treneris pokyčius priskyrė dopingui, tačiau mamos autoritetas buvo aukštesnis.

Ir toliau bėgau Gruzijos komandoje ir galiausiai patekau į šalies devyniolikmečių rinktinę. Šiek tiek bėgau ir įstojęs į Gruzijos universitetą Tbilisyje. Bėgimą mečiau tik tada, kai nebegalėjau kilnoti svorių. Tai ėmė kenkti mano regėjimui.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: parlamentarų komentarai prieš rytinį Seimo posėdį