Šaukėniškis E.Valčiukas visada buvo kitoks – mažesnis už kitus. Niekuo negalėjo paguosti ir medikai, nustatę, kad vaikas turi įgimtą augimo hormono sutrikimą.
„Kol buvau vaikas, suspausdavo širdį dėl kone pirštais rodančių aplinkinių. Vos išvažiuodavome iš miestelio, girdėdavau: „Žiūrėk, koks jis mažas“, – prisimena Vlado Pūtvio-Putvinskio gimnazijos trečiaklasis.
Vyresnį brolį Vitalijų (18 m.) ir jaunesnę seserį Kamilę (12 m.) turintis E.Valčiukas pamažu susitaikė su mintimi, kad visada bus mažiausias. Bet vaikinas iš paskutiniųjų kabinasi į gyvenimą – netgi meta iššūkį bendraamžiams krepšinio aikštelėje.
„Aišku, sunku žaisti krepšinį, kai esi toks mažas. Tačiau niekas negali su manimi varžytis vikrumu“, – šypsena tvieskė septyniolikametis.
Sulaukęs penkiolikos metų Egidijus pradėjo lankytis treniruočių salėje – kilnoti svarsčius. Šiuo sportu šaukėniškį sudomino vyresnysis brolis ir bičiuliai. „Norėjau ir aš sustiprėti“, – priežastį įvardijo vaikinas.
Į mikliai svarsčius kilnojantį mažylį netruko atkreipti dėmesį Šaukėnų gimnazijoje dirbti pradėjęs kūno kultūros mokytojas A.Gricius. Daugiau kaip tris dešimtmečius jėgos trikovės sportu užsiimantis kuršėniškis pasiūlė vaikinui pereiti į šią sporto šaką.
E.Valčiukas nedvejojo – išsyk priėmė Kuršėnų „Kristalo“ klube dirbančio trenerio pasiūlymą. Vaikinas netrukus pajuto, kad yra tiesiog sukurtas šiai sporto šakai, – rezultatai ėmė gerėti kone kiekvieną treniruotę.
„Puikiai prisimenu savo pirmąją pergalę. Ją iškovojau 2013-aisiais per Valentino dieną Baltarusijoje surengtame jėgos trikovės turnyre“, – pasakojo E.Valčiukas. Jo debiutas nustebino ne vieną sportininką.
Tąkart su jauniais varžęsis lietuvis pritūpė su 160 kg svoriu, spaudimo rungtyje įveikė 100 kg, o traukos – 120 kg sveriančią štangą.
„Dabar šis rezultatas kelia šypseną, bet tąkart to pakako, kad būčiau pirmas. Po pirmosios pergalės jaučiausi kaip ant sparnų“, – prisimena vaikinas.
Netrukus pergalės pasipylė tarsi iš gausybės rago, o užsispyrėlį iš Šaukėnų įsidėmėjo visi jėgos trikovės varžybose dalyvaujantys sportininkai. Linksmą mažylį šmaikštūs stipruoliai netruko praminti filmo „Žiedų valdovas“ herojumi Smygolu.
„Nepykstu dėl pravardės, juk ne pasišaipyti iš manęs jie siekia, – nusišypsojo E.Valčiukas. – Turiu visą būrį draugų, su kuriais susitinku per varžybas.“
Šaukėniškis stebėjosi, kad tarpusavyje besirungiančių atletų santykiai niekada nevirsta atvira priešprieša.
Jėgos trikove užsiimantys sportininkai vieni kitiems negaili patarimų, kaip pagerinti technikos elementus, kokius papildus vartoti.
Artimiausia draugystė užsimezgė su vilniečiu Pauliumi Pupiniu ir kauniete Milda Bruvere. Susitikimo su jais Egidijus nekantriai laukia prieš kiekvienas varžybas.
Mažajam stipruoliui padeda ir vilnietis Vytautas Medineckas.
Iron Vyto pravarde žinomas reperis prekiauja maisto papildais, todėl ne tik suteikia profesionalių patarimų, bet ir nemenką nuolaidą.
„Maitinuosi įprastu maistu, bet vengiu sunkiai virškinamų produktų. Papildams per mėnesį pakanka 60 eurų, – pasakojo mažasis stipruolis. – Mokslai nenukenčia, mano pažymių vidurkis – beveik 7 balai.“
Mažiau nei per trejus metus E.Valčiukas sukaupė pavydėtiną trofėjų kolekciją – iškovojo net 98 medalius.
Tiesa, pastarasis aukso medalis vaikinui kainavo brangiai. Gruodžio 5-ąją Joniškyje vykusiame Lietuvos štangos spaudimo su specialia apranga čempionate šaukėniškis susižeidė dešinį riešą, bet net ir tai nesukliudė jam laimėti absoliutaus jaunių čempiono titulo.
Tai – pirma rimtesnė trauma, nes iki šiol jos stipruolį aplenkdavo. Milžiniška jėga garsėjantį vaikiną tyrė ir medikai, bet sportuoti neuždraudė.
„Iki šiol buvo nutikęs tik vienas rimtesnis įvykis – per varžybas nuvirtau su 200 kg sveriančia štanga ant pečių.
Bet tąkart nieko nenutiko – kelias dienas pamaudė sprandą, ir tiek. Prie maudimo esu įpratęs – jį jaučiu po kiekvienų varžybų“, – pasakojo septyniolikametis.
Joniškyje patirta trauma pasirodė rimtesnė, nei atrodė iš pradžių. E.Valčiuką apžiūrėję medikai pasakė, kad sužeistai rankai gydyti reikės ne mažiau kaip 6 savaičių.
„Tačiau į varžybas vis tiek važiuosiu – reikia palaikyti klubo „Kristalas“ draugus“, – šypsojosi vaikinas.
Pasipylusios pergalės Egidijui atvėrė daug durų, padidino draugų ratą.
O vietos gyventojai į vos 134 cm ūgio vaikiną ėmė žiūrėti ir su neslepiamu pavydu.
Paklaustas, iš kur semiasi milžino jėgos, gimnazistas kukliai trūktelėjo pečiais: „Negaliu pasakyti, nes nežinau atsakymo.“
Septyniolikametis juokėsi, kad vienas po kito gerinami rekordai šiurpą kelia ir aplinkiniams. Šaukėnų ligoninėje slaugytoja dirbanti sportininko motina irgi buvo sunerimusi dėl sūnaus, bet medikai patikino, kad viskas gerai.
„Mama pasitiki treneriu, nes jis yra sukaupęs milžiniškos patirties, – kalbėjo Lietuvoje lygių neturintis atletas. – Tėvai mane ir vežioja į treniruotes Kuršėnuose.“
Tarptautinę šlovę pelnęs lietuvis niekur nesutiko tokio žemo ūgio varžovo – jėgos trikovės pasaulyje jis toks vienintelis. Per trejus metus net 10 kilogramų raumenų užsiauginęs atletas pripažįsta, kad jo pergalės irgi gali baigtis – 23 metų sulaukę sportininkai pereina į aukščiausią lygį – varžosi su suaugusiaisiais.
Čia konkurencija milžiniška, juolab kad nebėra ir iki 53 kg svorio kategorijos: lengviausių vyrų grupėje varžosi atletai iki 59 kg.
„Anksčiau rezultatai gerėjo kone po kiekvienos treniruotės, o dabar šturmuoti rekordus gerokai sunkiau. Tačiau nenukabinu nosies – iki suaugusiųjų varžybų dar turiu kelerius metus“, – juokėsi E.Valčiukas.
Paklaustas, kokių turi svajonių, vaikinas susimąstė: „Anksčiau tikslas buvo laimėti pasaulio čempiono titulą, po to – įveikti elito normatyvą. Dabar lieka svajoti, kad jėgos trikovė būtų įtraukta į olimpinių žaidynių programą.“
Tiesa, draugės neturintis E.Valčiukas tikisi vieną dieną sutikti merginą, su kuria sukurtų šeimą. Čempiono titulų nebesuskaičiuojantis vaikinas tiki – ši žemiška svajonė būtinai išsipildys.
„Gal tai įvyks, kai pradėsiu studijuoti. Universiteto dar nesu išsirinkęs, bet svarstau rinktis Šiaulių arba Lietuvos sporto universitetą“, – kalbėjo vaikinas.
Pasiekimai – stulbinami
Prieš pusantrų metų Lietuvos rinktinės nariu tapęs gimnazistas jau ne kartą lankėsi Lenkijoje, Čekijoje, Suomijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Vengrijoje.
Didžiausią pergalę E.Valčiukas iškovojo prieš kelis mėnesius – laimėjo pasaulio čempiono titulą. Rugpjūčio 31–rugsėjo 6 d. Prahoje (Čekija) vykusiame pasaulio jaunių ir jaunimo čempionate lietuvis neturėjo lygių lengviausioje (iki 53 kg) svorio kategorijoje.
Varžybose su specialia apranga dalyvavęs stipruolis įtikinamai įveikė 6 varžovus. Lietuvis trikovėje surinko 490 kg, o kitas dvi prizines vietas užėmę kazachas ir amerikietis atsiliko net 25 kg.
Čekijos sostinėje E.Valčiukas ne tik laimėjo aukso medalį, bet ir pagerino du planetos rekordus – pritūpė su 220 kg štanga, o per štangos spaudimo gulint rungtį pakėlė 140 kg.
Grįžęs į gimtinę šaukėniškis nenurimo ir pagerino dar kelis rekordus. Stipruolis per Kaune vykusias varžybas jėgos trikovėje surinko 515 kg ir pirmąsyk įvykdė elito normatyvą.
Vaikinas pritūpė su 230 kg svoriu, išspaudė 145 kg, o traukos rungtyje įveikė 140 kg.
„Tapau jauniausiu Lietuvos sportininku ir pirmu „Kristalo“ klubo nariu, kuriam pavyko peržengti elito normatyvo ribą“, – šypsojosi E.Valčiukas.
