2011 metais ji buvo laimėjusi „Šaulio“ prizą, kuris anksčiau buvo teikiamas geriausiems metų sportininkams, tačiau naujo formato prizo dar neturėjo.
„Sužinojusi pretendentes tikrai galvojau, kad apdovanojimo negausiu. Tačiau svajojau ir svajonės išsipildė. Noriu padėkoti visiems, kurie tikėjo manimi ir įvertino mano pergales.
Noriu padėkoti visiems treneriams, masažistams, gydytojams, vyrui, ilgamečiui treneriui, tėvams“, – sakė penkiakovininkė.
L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė nurungė Rūta Meilutytę ir Agnę Sereikaitę.
– Ant scenos minėjote, kad nesitikėjote laimėti. Kodėl?, – žurnalistai paklausė L.Asadauskaitės-Zadneprovskienės.
– Pastaraisiais metais tik ir skambėjo Rūta Meilutytė, visuomenė ją myli ir žino, tad galvojau, kad šioje nominacijoje šansų neturiu. Nesitikėjau, tikrai. Intriga buvo iki paskutinės minutės. Svajonėse tai buvo – gal ne šiais metais, gal kitais, bet iškovoti šį prizą.
– Jūsų praėjusių metų pergalės kalba pačios už save.
– Buvo geri metai, esu patenkinta – viskas vyksta pagal planą, dirbame ta linkme, nesustojame ir einame į priekį.
– Rio žaidynėse mažai kas abejoja, kad būsite favoritė laimėti auksą. Tai trukdo?
– Tai man yra iššūkis pačiai sau. Pažiūrėti ar man pavyks, ar sugebėsiu apginti titulą. Nežinau. Mūsų sporto šaka yra tokia, kurioje daug ką lemia ir sėkmė. Jei sėkmė neužsisuks, o man jos reikės, viskas bus gerai.
– Šis trofėjus, kurį gavote – vienas iš nedaugelio, kurio trūko?
– „Šaulio“ skulptūra jau turiu, tad trūko būtent šios, naujos. Tai buvo svajonė nuo praėjusių metų. Konkuruoti tikrai sunku, reikia laimėti daug varžybų, kad įveiktum konkurentes.
– Gal šiais metais užteks laimėti vienerias – Rio žaidynes, kad ją vėl gautumėte?
– Turiu šį prizą, įgyvendinau svajonę. Linkiu kitoms iškovoti.
– Koks jūsų varžybinis kalendorius?
– Dar ne šimtu procentų, bet sudėliotas. Jis gali keistis. Esame suplanavę, kai ko atsisakysime. Šiais metais daugiau akcentuosime treniruotes ir pasiruošimą. Startų bus mažiau. Nes tai išmuša iš ritmo.
