Per pastaruosius trejus metus J.Kazlauskas šalies krepšinyje sukūrė nedidelį stebuklą – jo vedama rinktinė vis kovojo dėl aukščiausių apdovanojimų: 2013 metų ir 2015-ųjų Europos pirmenybėse lietuviai namo parsivežė sidabrą, o 2014 metų pasaulio pirmenybėse Ispanijoje mače dėl trečiosios vietos nusileido tuometiniams Senojo žemyno čempionams prancūzams.
„Labai gaila, kad nelaimėjau šįkart aukso. Su Graikijos rinktine turiu Europos čempionato bronzą, o su Lietuva dabar – du sidabro medalius“, – sugrįžęs iš „Eurobasket 2015“ kalbėjo J.Kazlauskas.
Krepšinio aistruoliai greičiausiai net neabejojo, kad 2015 metų geriausio šalies trenerio nominacijoje ir vėl triumfuos 61-erių specialistas, tačiau sporto sirgalių, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atstovų, Sporto departamento ir sporto žurnalistų balsavimas apsivertė aukštyn kojomis.
Lietuvos sporto apdovanojimų taryba apibendrino gautus rezultatus ir Metų trenerio prizas atiteko praėjusiais metais Europos čempionu tapusio boksininko Eimanto Stanionio treneriui 52-ejų V.Bružui.
„Eimantas – labai valingas ir darbštus sportininkas, užsispyręs siekia savo tikslo, ir labai džiaugiuosi, kad jo darbas atsipirko su kaupu“, – teigė po pergalės kaunietis bokso treneris.
Krepšinis – apatiškas
Metų trenerio rinkimuose už V.Bružą internetu portale lrytas.lt balsavo 3776 sporto aistruoliai, o už J.Kazlauską – tik 2971. Už trečią kandidatą – irklavimo specialistą italą Giovanni Postiglione savo balsą atidavė 666 sporto aistruoliai.
„Nelabai galiu komentuoti balsavimo rezultatų, nes neturiu visų įmanomų tų balsavimo niuansų ar taisyklių. Galvoju, jog vien tik socialiniai tinklai šiuose rinkimuose negalėjo nulemti nugalėtojo, – savo nuomonę apie netikėtus rezultatus dėstė bendrovės „Socialinis marketingas“ direktorius Arijus Žakas. – Manau, šiuo atveju reikėtų kalbėti apie vadinamąją vadybos taisyklę – negalima daryti galutinių išvadų tik pagal savo nusistovėjusią nuomonę. Tad mintis, jog J.Kazlauskas turėjo laimėti rinkimuose, yra ne itin teisinga, nes ji yra mano, o aš nežinau kitaip galvojančių pozicijos.“
Naudojimosi socialiniais tinklais specialistas ir buvęs sporto žurnalistas A.Žakas tikino, kad nevertėtų visų įmanomų pergalės laurų priskirti tik feisbukui. Kaip teigė vyras, jis abejoja, kad tik socialiniai tinklai sukūrė ne itin kol kas garsiam V.Bružui persvarą prieš vieną iš rinkimų žvaigždžių – J.Kazlauską.
„Juk tai ne reklaminis dalykas – galima prašymą balsuoti už save siųsti ir elektroniniu laišku, mobiliuoju telefonu. Reikia labiau kalbėti apie bendruomeniškumą – būrėsi į krūvą vienos sporto šakos atstovai, draugai, kurie jautė pareigą balsuoti. Jei nebalsavo kita pusė, nerado, kas juos vienys, – tai jau kitas klausimas“, – aiškino A.Žakas.
Vis dėlto panaršius feisbuke kandidatų ar organizacijų paskyrose galima buvo susidaryti aiškesnę nuomonę apie balsus ir balsuotojus: tiek Lietuvos krepšinio federacijos socialiniame, tiek ir jos interneto puslapiuose apie Metų sporto rinkimus ir apie kandidatą Joną Kazlauską nėra nė vienos žinios ar nuorodos.
Net ir kiti krepšinio puslapiai neskubėjo kviesti krepšinio aistruolių palaikyti stratego. Tuo tarpu savo Metų krepšininko rinkimus mėnesį rengusi federacija gruodžio pabaigoje pasidžiaugė išrinktais dviem 2015-ųjų geriausiais žaidėjais.
Kitą vertus, Lietuvos bokso federacija feisbuko paskyrą atidarė dar 2012-aisiais, tačiau viskas tuo ir baigėsi – darbas socialiniuose tinkluose, švelniai tariant, yra apmiręs. Tačiau tam yra paaiškinimas – šį vardą „pasiėmė“ nežinomas administratorius, ir federacijai niekaip nesiseka šios paskyros uždaryti arba gauti prieigos.
Tik pats treneris V.Bružas su savo auklėtiniu E.Stanioniu dalijosi su draugais internetiniu rinkimų adresu bei dėkojo už palaikymą. Per abu bokso atstovus buvo galima suskaičiuoti 33 kartus, kai buvo prašoma draugų pagalbos balsuojant. Ir tai davė rezultatų.
Treneriai pasirinkti neteisingai
„Galiu pasakyti, kad toks balsavimas, koks buvo, – iškreiptas, vyko kryptingas bokso atstovų darbas, tai organizuotas balsavimas“, – savo poziciją apie J.Kazlausko nesėkmę rinkimuose dėstė buvęs Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) direktorius, Lietuvos edukologijos universiteto profesorius 59 metų Algirdas Raslanas.
Kaip teigė A.Raslanas, savo laiku jėgas bandęs irklavimo takeliuose, trenerių rinkimų maratone buvo aiškūs du favoritai – italas G.Postiglione ir J.Kazlauskas.
„Abiejų nuopelnai sportui tikrai labai dideli. Tiek vienas, tiek kitas savo biografijoje turi begalę pergalių, begalę parengtų atletų, kurie lipo ant pakylos tarptautinėse varžybose. Ką turi V.Bružas? Taip, viena pergalė yra, bet tai ne priežastis mechaniškai spausti balsavimo mygtuką. Jei boksininko treneris šiuose rinkimuose internetu yra geriausias, tuomet ką renkame – populiariausią ar mėgstamiausią trenerį?“ – klausė A.Raslanas, dabar vadovaujantis Nacionalinei slidinėjimo asociacijai.
Jis įsitikinęs, kad šiuose rinkimuose vyko kryptingas darbas – prie boksininko sėkmės prisidėjo ir išoriniai veiksniai.
„Nenoriu nieko sakyti, bet dirbu su studentais, o jie mėgsta burtis į tam tikras bendruomenes ir kartu padaro vieną darbą. Kai kalbame apie šiuos rinkimus, reikia pamąstyti, ką jie duoda vienam ar kitam atstovui. Manau, tiek J.Kazlauskui, tiek ir G.Postiglione pripažinimo nereikia, todėl jie buvo neutralūs. Pats sugretinimas tokių trenerių, kurie veda dideles komandas, žmonių grupes į priekį, ir vieno sportininko trenerio darbą yra neteisingas“, – aiškino A.Raslanas.
Lemiamas žodis – specialistų
Tuo tarpu buvusio Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidento (LTOK), o dabar Olimpinės akademijos vadovo Artūro Poviliūno manymu, sporto specialistų ir sirgalių nuomonės privalėjo skirtis.
„Ne visada vienas ar kitas sirgalius žino visus niuansus – jis gali balsuoti labiau emocijų paveiktas. Jei Europos krepšinio čempionatas būtų pasibaigęs vakar, vargu ar kam kiltų klausimas, kas taps geriausiu treneriu. Manau, tūkstantis balsų prieš vieną, kad juo taptų J.Kazlauskas. Aš ir dabar balsuočiau už krepšinio trenerį“, – dėstė A.Poviliūnas.
LTOK garbės prezidento manymu, V.Bružas galėjo ateityje būti kandidatu į Metų trenerio titulą – įrodęs, kad jo auklėtinio puikus startas nebuvo tik netikėtumas – galiausiai, su E.Stanioniu laimėjęs kelialapį į Rio de Žaneiro olimpiadą.
„Man kyla kitas klausimas. Jei esame krepšinio šalis, kodėl taip apatiškai balsavo visi tie, kurie stoja mūru už Lietuvos krepšinį. Balsuotojų, kiek girdėjau, buvo apie 45 tūkstančiai – kodėl, matant J.Kazlausko atsilikimą, nebuvo kviečiama padėti mylimam strategui? Nusivylimas krepšiniu? Abejoju... Bet. Juk nėra to blogo, kas neišeitų į gerą – dabar krepšininkai diskutuos, kodėl taip atsitiko, visuomenė turės apie ką kalbėti, galiausiai federacija padarys išvadas, kad ir per rinkimus reikia palaikyti savus“, – kalbėjo A.Poviliūnas.
2015-ųjų metų sporto apdovanojimų laureatai:
Metų sportininkas – Ramūnas Navardauskas (dviračių sportas).
Metų sportininkė – Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė (šiuolaikinė penkiakovė).
Metų vyrų komanda – Lietuvos krepšinio rinktinė.
Metų moterų komanda – Milda Valčiukaitė ir Donata Vištartaitė (irklavimas).
Metų treneris – Vidas Bružas (boksas).
Metų sportininkas su negalia – Lietuvos aklųjų (golbolo) vyrų rinktinė.
Metų proveržis – Eimantas Stanionis (boksas).
Metų sugrįžimas – Augustas Navickas (parairklavimas).
Metų pergalė – Henrikas Žustautas (baidarės ir kanojos).
Už pagalbą sportininkams – Berntas Haake (ledo ritulys).
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos sportui – Kazimieras Motieka.
2014-ųjų metų sporto apdovanojimų laureatai:
Metų sportininkas – Jevgenijus Šuklinas (baidarių ir kanojų irklavimas).
Metų sportininkė – Rūta Meilutytė (plaukimas).
Metų vyrų komanda – Saulius Ritteris ir Rolandas Maščinskas (irklavimas).
Metų moterų komanda – Milda Valčiukaitė ir Donata Vištartaitė (irklavimas).
Metų treneris – Jonas Kazlauskas (krepšinis).
Metų sportininkas su negalia – Mindaugas Bilius (lengvoji atletika).
Metų sugrįžimas – Giedrius Titenis (plaukimas).
Metų pergalė – Lietuvos vaikinų krepšinio 3 prieš 3 rinktinė.
Už pagalbą sportininkams – Werneris Hansas Zwimpferis (irklavimas).
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos sportui – Valdas Adamkus. Anksčiau Metų sportininkams būdavo įteikiamos skulptoriaus Stanislovo Kuzmos sukurtos „Šaulio“ statulėlės.
Visi „Šaulio“ laimėtojai nuo 1994 metų:
1994 m. – Raimondas Mažuolis (plaukimas)
1995 m. – Remigijus Lupeikis (dviračių sportas)
1996 m. – Arvydas Sabonis (krepšinis)
1997 m. – Raimondas Šiugždinis (buriavimas)
1998 m. – Diana Žiliūtė (dviračių sportas)
1999 m. – Edita Pučinskaitė (dviračių sportas)
2000 m. – Virgilijus Alekna (lengvoji atletika)
2001 m. – Rasa Polikevičiūtė (dviračių sportas)
2002 m. – Raimondas Rumšas (dviračių sportas)
2003 m. – Šarūnas Jasikevičius (krepšinis)
2004 m. – Virgilijus Alekna (lengvoji atletika)
2005 m. – Virgilijus Alekna (lengvoji atletika)
2006 m. – Virgilijus Alekna (lengvoji atletika)
2007 m. – Ramūnas Šiškauskas (krepšinis)
2008 m. – Edvinas Krungolcas (šiuolaikinė penkiakovė)
2009 m. – Simona Krupeckaitė (dviračių sportas)
2010 m. – Simona Krupeckaitė (dviračių sportas)
2011 m. – Laura Asadauskaitė (šiuolaikinė penkiakovė)
2012 m. – Rūta Meilutytė (plaukimas)
2013 m. – Rūta Meilutytė (plaukimas)
