Geriausio metų sportininko titulo R.Navardauskui nepavyko nugriebti prieš metus vykusiuose 2014 metų apdovanojimuose – būtent tais metais jis sužibėjo, kai laimėjo „Tour de France“ lenktynių etapą.
Tačiau ir šie metai dviratininkui nebuvo prasti – jis išrinktas geriausiu Lietuvos dviratininku, o pasaulio čempionato 259,2 km vyrų grupinėse lenktynėse pelnė bronzos medalį. Šį laimėjimą jis vėliau įvardijo kaip didžiausią karjeros pergalę.
Į Lietuvą sportininkas grįžo tik dėl apdovanojimų – iškeitė saulėtąją Ispaniją į šalčių kaustomą tėvynę, kurią paliks jau ketvirtadienį – R.Navardauskas vyks į Žironą, kur prisijungs prie komandos draugų „Cannondale“ ekipoje ir dirbs pasirengimo sezonui stovykloje.
Pirmas lietuvio startas – sausio 31 d. Maljorkoje.
– Kur geresnis jausmas stovėti – ant pasaulio čempionato pakylos ar šį vakarą ant scenos?, – žurnalistai paklausė R.Navardausko.
– Būti pripažintam Lietuvoje yra labai malonu, bet pripažinimas pasaulyje ir Lietuvoje skiriasi. Tikėjausi laimėti, nes grįžau tik dienai vien dėl renginio. Dar vakar buvau ten, kur šilta ir dvidešimt laipsnių šilumos, o čia – tiek šalčio.
Ruošiantis varžyboms tokie svyravimai labai pavojingi. Grįžome, tikėjomės laimėti ir dabar labai džiaugiuosi.
– Kaip galėtumėte įvertinti 2015 metus?
– 2014, 2015 metai man buvo gan sėkmingi metai. Stengiausi palaikyti savo lygį, išsilaikyti tarp pajėgių sportininkų. Šiais metais pavyko laimėti bronzą pasaulio čempionate. Man labai sekėsi ir jaučiuosi pripažintas tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje.
– Ko gerbėjai gali laukti 2016 metais?
– Dviračių sportas labai nenuspėjamas. Startuojame tarp 200 sportininkų. Jeigu traumos aplenks tikiuosi kažką pakartoti ar išsilaikyti netoli to lygio.
– Kaip manote, ką šis apdovanojimas duos dviračių sportui?
– Tikiuosi didesnio dėmesio. Anksčiau trūko pagalbos ir rėmimo, palaikymo iš šono. Tikiuosi, kad pakylės šį sportą, bus daugiau entuziastų. Tai smagus sportas, gali pamatyti kraštą kitomis akimis.
– Pats pajutote padidėjusį dėmesį?
– Šiais metais tikrai buvo daug dėmesio. Jau laukiu, kada galėsiu pailsėti.
