Dar praėjusiais metais Tarptautinė lengvosios atletikos federacija dėl sisteminio rusų dopingo vartojimo ir jo pėdsakų slėpimo valstybiniu mastu uždraudė šios šalies lengvaatlečiams startuoti jos rengiamose varžybose, dėl vis didėjančių skandalų su dopingo vartojimu pasigirdo rimtų svarstymų neleisti Rusijos rinktinei startuoti Rio de Žaneiro olimpiadoje, o per kelias būsimas savaites ši šalis ir vėl bus priversta teisintis sporto pasauliui.
Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) nutarė akyliau pasižiūrėti į buvusių olimpiadų atletų dopingo testus ir pakraupo – 2008 metų Pekino žaidynių mėginiuose net keturiolikos rusų mėginiai buvo teigiami ir teks iš sportininkų atimti apdovanojimus.
IOC paprašė Tarptautinės antidopingo agentūros (WADA) atstovų be didesnė reklamos patikrinti 454 sportininkų šlapimo mėginius ir buvo šokiruoti: teigiami buvo 31 testas, o į galimus skandalus pateko 13 šalių atletai. Nors IOC stengiasi kol kas neviešinti šios informacijos, žurnalistai apie tai sužinojo iš nacionalinių olimpinių komitetų, kuriems tarptautinė olimpinė organizacija išsiuntinėjo lakoniškus raštus apie galimas sankcijas sportininkams. Kaip galvojama, informacija bus viešinama per kelias ateinančias savaites.
Rusija grimzta į dopingo pelkę: gali tekti grąžinti 10 medalių
Žiauriausia situacija su Rusijos sportininkais – net 14 atletų, laimėjusių Pekino olimpiadoje medalius, vartojo dopingą. IOC rusų nacionaliniam olimpiniam komitetui pranešė pavardes tų sportininkų, kurie bus greitai diskvalifikuoti ir tikrai, jei dar sportuoja, nevyks į Rio de Žaneiro žaidynes.
Tarp jų olimpinė čempionė bėgikė Julia Čermošanskaja, 400 metrų estafetės sidabro medalio laimėtojos dvi vienos komandos narės – Anastasija Kapačinskaja ir Tatjana Firova, ieties metikė vicečempionė Marija Abakumova, sunkiaatletė sidabro medalio savininkė Marija Šainova, bronzos medalio laimėtoja šuolyje į aukštį Anna Čičerova, sportinio ėjimo atstovas Denisas Nižegorodovas ir kiti. Į tinklus pateko ir rusų irkluotojai, dešimtkovininkas, kūjo stūmikė, bėgikai.
Beje, A.Čičerova laimėjo aukso medalį Londono olimpiadoje. „Prieš tris dienas A.Čičenova gavo pranešimą, kad ji pagauta vartojusi dopingą“, – situaciją patvirtino Rusijos olimpiniame komitete.
Rusija Pekino olimpiadoje iškovojo 23 aukso, 21 sidabro ir 29 bronzos medalius ir bendroje apdovanojimų įskaitoje buvo trečia. Daugiau už ją medalių laimėjo atitinkamai Kinija ir JAV.
IOC prezidentas Thomas Bachas praėjusią savaitę prakalbo, kad vis didėjant Rusijos dopingo skandalams, yra galimybė, kad Rusija gali būti išbraukta iš dalyvių sąrašo.
„Rusijos sportininkų dalyvavimas Rio de Žaneiro olimpiadoje ypač priklauso nuo galutinių Tarptautinės antidopingo agentūros (WADA) tyrimo išvadų. Jei bus įrodyta visa apimanti ir organizuota dopingo vartojimo sistema, kuri yra apėmusi didžiąją Rusijos sporto dalį, tuomet tarptautinės federacijos ir olimpinis komitetas bus priverstas priimti itin sunkią mums visiems kolektyvinę ar individualią tos pusės atsakomybę“, – aiškino laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ IOC prezidentas, anksčiau net nesiūlęs svarstyti sankcijų šalims už dopingo skandalus.
Birželio 17-ąją Vienoje vyksiančiame Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (IAAF) posėdyje bus nuspręsta, ar leisti Rusijos lengvaatlečiams dalyvauti šių metų Rio de Žaneiro olimpiadoje, kuri vyks rugpjūčio 5-21 d.