Mėlynakės blondinės ilgus nuotolius bėgioti pradėjo tik būdamos 24-erių. Dabar joms – jau po 30 metų.
„Buvome aktyvios nuo vaikystės, mėgstame šokti, tiesiog aktyviai leisti laiką. Tai mus ir nuvedė prie profesionalaus sporto“, – pasakojo jos.
Po keletos metų treniruočių sesės suprato, kad yra pakankamai geros bėgikės ir pradėjo dalyvauti tarptautiniuose turnyruose.
Galiausiai kilo mintis patekti į Rio de Žaneiro žaidynes, vyksiančias šią vasarą. Seserys net sugalvojo šūkį savo tikslui – „Trio to Rio“ – „Trynukės į Rio“.
„Po metų pamatėme gerus savo rezultatus, tad nusprendėme kažko siekti ir už Estijos ribų“, – nusijuokė Lily.
Bėgdamos jos palaiko viena kitą ne tik žodžiais, bet ir padeda taktiškai.
Sportininkės gyvena atskirai ir dažnai turi treniruotis atskirai – tačiau žiemą jos vyksta į Keniją, kur kartu rengiasi varžyboms.
„Treniruotis atskirai – nuobodu“, – sako Leila.
Seserys nelaikomos favoritėmis užlipti ant nugalėtojų pakylos Rio žaidynėse. 2012 metų žaidynėse Kenijos bėgikė Tiki Gelana pasiekė olimpinį rekordą, kai maratoną įveikė per 2 val. 23 min. ir 7 sek.
Sidabro medaliui prireikė 2 val. 23 min. 12 sek., bronzos – 2 val. 23 min. 29 sek.
Tuo tarpu iš seserų greičiausia Leila maratoną yra įveikusi per 2 val. 37 min. ir 12 sek.
Tačiau moterys turi savo tikslą Rio žaidynėms – finišuoti kartu su šypsena su šypsena ir pasiekti geriausius asmeninius rezultatus.
Paklaustos, ar tikisi laimėti medalį, jos nusijuokia.
„Tai būtų nuostabu. Tai mūsų svajonė, bet suprantame, kad turime gyventi realybėje. Labai sunku varžytis su Kenijos bėgikėmis – nesame jų lygio dabar, bet galbūt būsime po dvejų ar trejų metų..“, – viliasi jos.
