Sports.ru publikuojamas straipsnis, kuriuo nevengiama kritikuoti Rusijos sportininkų ir pareigūnų, nuolat rėkusių ir vis dar rėkiančių, kad jie yra aukos.
Lrytas.lt pateikia rusų sveitainės apžvalgininko įrašą:
Susiję straipsniai
Kiaulei, kuri dar vakar kriuksėjo tvarte, bet nuplovus visą purvą buvo įleista į bendrą kambarį su ponais. Bet žmogiško elgesio šis gyvulys nesupranta: jis vis tiek ką nors pridirbs. Jis tiesiog nemoka kitaip – mokyk nemokęs, nieko nepadarysi.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Kai tik Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) atsisakė prisiimti atsakomybę ir pašalinti visą Rusijos rinktinę iš Rio de Žaneiro žaidynių, teisę diskvalifikuoti sportininkus perleisdamas tarptautinėms federacijoms, Rusijos olimpinio komiteto prezidentas pareiškė, kad Richardo McLareno tyrime yra klaidų.
Jelena Isinbajeva apsipylė ašaromis per išlydėtuvių ceremoniją. Tai buvo ne pykčio ašaros dėl blogųjų užsieniečių, o supratimo ašaros, kad Kremliaus salėje yra už tave aukštesnės pareigūnų jėgos, ir jos tave supranta. Dabar esu pasirengęs klausytis visų kalbų, kad sportininkės, klausydamos Hitlerio kalbų, patirdavo orgazmą.
J.Isinbajeva pastaruoju metu apskritai pradėjo kalbėti nesąmones. Metų pradžioje ji kalbėjo protingai, o dabar perėjo į kažkokį pseudopatriotizmą.
Esu įsitikinęs, kad mergaitę, visiškai tyrą ir atvirą, bet ne visai protingą, tiesiog aplink pirštą apvyniojo kažkurie politikai.
Pavyzdžiui, paaiškino, kad dabar puikus metas pakliūti į tam tikrus sąrašus ir galiausiai užimti skanų postą Dūmoje. Ir štai ji pradėjo kalbėti aštrius ir neapgalvotus dalykus, persmelktus politikos.
Rusijos sporto karalienė Kremliuje raudojo dėl atimto šanso
O galiausiai gavo tai, kad nevyksta į olimpines žaidynes. Pasikartosiu: ji labai šviesus ir geras žmogus, bet juk negalima apgaudinėti mergaičių. Taip, ji jau seniai nėra mergaitė, jau ir mama. Tikriausiai gera mama. Bet tai netrukdo kartu būti ir lengvai suvedžiojamu žmogumi.
Teta Maša, kuri mano gimtajame miestelyje iš po prekystalio prekiauja prastos kokybės degtine, kažkodėl nerėkauja kiekvieną sekundę, kad didieji prekybos centrai, esantys netoli, neatlaiko jos konkurencijos.
Rusijos olimpinis komitetas, Sporto ministerija ir kitos institucijos šioje situacijoje elgiasi kur kas kvailiau nei teta Maša.
Jeigu į viešnamį įsiveržia policija, o tiems, kurie spėjo pabėgti, užtenka proto, jie kurį laiką sėdi tyliai ir nelenda į viešumą. Mažai kas rėks: „Kodėl į mus žiūri taip pat, kaip ir į tuos, kurie nepabėgo, ir jie buvo pagauti? Kur mūsų nekaltumo prezumpcija?“
Mūsų sportininkai analogiškoje situacijoje leidžia sau rėkti ir dar taip garsiai!
Po kelių mėnesių, kai Rusijos sportininkai patys save žemino, jie nusprendė dar labiau save sutrypti.