Šuolininkai į vandenį mankštinosi ir ruošėsi savo svarbiausiam gyvenimo startui, kai iš kažkur atsiradęs vyras mėlyna suknele greitai užkopė ant bokštelio, nubėgo ant tramplino krašto ir nėrė į baseiną – niekas nematė, iš kur jis atėjo.
Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės gali būti svarbiausias gyvenimo įvykis plaukikams, irkluotojams, boksininkams ar krepšininkams, bet nebūtinai viskas Brazilijoje klostysis idealiai.
Irkluotojus sugėlė uodai
„Lietuvos ryto“ žiniomis, pirmuosius olimpiniame kaimelyje įsikūrusius Lietuvos sportininkus – irklavimo meistrus – jau pirmosiomis dienomis subombardavo uodai.
Nepadėjo net specialūs dūmai, kuriais vakarais olimpiniame kaimelyje baidomi kraujasiurbiai.
Tačiau apie uodus sportininkai buvo įspėti, kaip ir apie būtinybę rūpintis higiena dėl užteršto vandens ir savo paties saugumu neramiame Rio de Žaneire.
Tačiau kartais ne viskas klostosi taip, kaip turėtų. Gali treniruotis ketverius metus lengvosios atletikos manieže, dviračių treke ar ant imtynių kilimo, bet lemtingą akimirką atsitinka kas nors, ko niekas nesitikėjo.
Austra Skujytė buvo tarp lyderių 2012 metų Londono olimpinėse žaidynėse, kai po pirmos dienos rungčių ją – vienintelę – pasikvietė dopingo kontrolieriai – testų kambaryje Lietuvos septynkovininkė praleido kelias brangias vėlyvas poilsio valandas, kurių tikrai trūko antrąją varžybų dieną. Galutinėje įskaitoje A.Skujytė liko penkta.
Sočio olimpinėse žaidynėse Deividui Stagniūnui čiuožiant ant ledo jo partnerė Isabella Tobias pačiūža perbraukė per koją, taip perplėšdama kelnes. Šokis pagal filmo apie Džeimsą Bondą „Operacija „Skyfall“ garso takelį baigėsi suplėšytomis kelnėmis.
2004-ųjų Atėnų olimpinėse žaidynėse Edita Pučinskaitė tikėjosi karščio Graikijoje, bet dviračių plento lenktynėse užėjo tokia liūtis, kad dviratininkė finišavo sustingusi ir tirtėdama nuo šalčio.
Lietuvos krepšininkai šiuo metu San Paule šlifuoja derinius, kuriuos panaudos olimpinėse žaidynėse, bet jie šią savaitę buvo priblokšti, kai dėl lietaus ir prakiurusio Buenos Airių arenos „Tecnopolis“ stogo buvo atšauktos kontrolinės rungtynės su Australija.
„Pasiruošti įvairioms netikėtoms situacijoms galima atlikus namų darbus“, – įsitikinusi Rio de Žaneire mūsų šalies olimpiečiams padėsianti sporto psichologė Aistė Žemaitytė.
Svarbu nesutrikti ir nesustoti
Dirbdama su septyniais penkių skirtingų sporto šakų olimpiečiais A.Žemaitytė kartais tyčia provokuodavo juos nenumatytiems atvejams.
Pavyzdžiui, sportininkas atvyksta į įprastą treniruotę, bet treneris staiga pakeičia programą ir liepia daryti kito pobūdžio pratimus.
Sporto psichologė fiksuodavo sportininko reakciją į netikėtumą, domėjosi, ką jis tuo metu mąsto.
„Tada mokome elgtis efektyviai ir vėl išbandome namų situacijose. Tokie sportininkai į varžybas nuvyksta labiau užgrūdinti netikėtumams“, – sakė A.Žemaitytė.
Pasitaiko ir didesnių netikėtumų. Kartą per dopingo kontrolę sportininkei buvo imamas kraujo mėginys ir medikai netyčia įdūrė į veną būtent tos rankos, kuria atletė ir siekė rezultato.
„Štai tada būtina staigiai įsikišti – nuslopinti skausmą ir nuteikti naujai kovai“, – sakė A.Žemaitytė.
Sporto psichologė papasakojo atvejį iš penkiakovės varžybų, kai vienu metu fechtavosi kelios atletų poros. Viename takelių teisėjas sušvilpė stabdydamas dvikovą.
Tačiau ir kitame take vyko kova, iki pabaigos buvo likusios vos pora sekundžių. Sportininkas, stovėjęs nugara į teisėją, atsisuko pasižiūrėti, o tą pačią akimirką jo varžovas įbedė špagą ir laimėjo lengvą tašką.
„Tokia būna kaina, kai sportininkas sustoja ne vietoje, – sakė A.Žemaitytė. – Jei netikėtai kas nors išmeta kokią skarelę, butelį į aikštę arba sušunka vardą, veiksmas turi tęstis.
Gerai naudoti vidinę kalbą – murmėti arba mintyse komentuoti, ką tuo metu darai: giniesi ar atlieki kokį paėmimą imtynėse. Jei nežinai, ką sakyti, tiesiog galvok: „Go, go“ (pirmyn, pirmyn).
Tie, kurie išbandė tokius dalykus žemesnio rango varžybose, neturėtų sutrikti. Tiems, kurie nebandė, gali būti sunkiau.“
Pasitaiko įvairių keistenybių
Štai keletas iš daugelio pavyzdžių, kai sportininkų planai ir pasirengimas griūva lyg kortų namelis dėl staiga pasikeitusių aplinkybių.
2000 metais Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse daug gimnasčių darydamos pratimą ant buomo atliko šuolį ir nusileido ant nugaros. Jų rezultatai buvo stebėtinai prasti.
Tik kai pusė gimnasčių atliko šuolius, varžybų rengėjai pastebėjo, kad buomas buvo 5 cm per žemai. Gimnastėms buvo suteiktas šansas pakartoti pratimą, bet kai kurios jų jau buvo pradėjusios kitą rungtį ir pasirodė prastai manydamos, kad viltys apie medalius jau išgaravo.
2004 metais pamišėlis raudonu apsiaustu įsiveržė į trasą ir pagriebė bėgimo varžybų lyderį, kuris po incidento išsimušė iš vėžių ir finišavo trečias. „Jeigu stabteli maratone, sunku bėgti kitus tris ar keturis kilometrus. Sunku vėl pagauti ritmą“, – sakė bronzos medaliu turėjęs tenkintis Brazilijos bėgikas Vanderlei de Lima.
Šis incidentas nutiko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai vyras baleto suknele ir klouno batais sujaukė šuolių į vandenį varžybas įšokęs į baseiną.
Tais pačiais metais gimnastikos varžybose sirgaliai švilpė dešimt minučių be perstojo, taip reikšdami nepasitenkinimą Rusijos sportininkui Aleksejui Nemovui skirtais aukštais balais. Laukdamas, kol tribūnos nurims, kitas varžybų favoritas amerikietis Paulas Hammas negalėjo susikaupti. Jis jautėsi kaip filme.
„Atrodė, kad jie švilpia man, – prisiminė P.Hammas. – Turėjau paprašyti Aleksejaus sugrįžti ir gestais nuraminti žiūrovus. Norėjau varžytis be švilpimo, bet ruošiantis šuoliui triukšmas tebebuvo didelis. Tik kai užšokau ant lygiagrečių, tribūnos ėmė tilti, bet mano varžybų pradžia buvo nerami.“
2010 metais per Vankuverio žiemos olimpines žaidynes snieglenčių varžybos vyko per stiprų lietų ir rūką kalnuose už miesto.
Vienas po kito sportininkai krito, nes per aprasojusius akinius matė labai prastai.
„Jei tai būtų buvusios pasaulio taurės varžybos, jos būtų atšauktos, – sakė amerikietis Tyleris Jewellas. – Bet tai buvo olimpinės žaidynės.“
2012 metais Londone žiūrovas metė plastikinį butelį į lengvosios atletikos bėgimo taką prieš pat starto šūvį 100 metrų rungties finale.
Tačiau tai nesutrikdė Usaino Bolto ir kitų sprinterių.
„Buvo menkas nukrypimas, bet mes net nesužinojome koks, – sakė bronzą laimėjęs sprinteris Justinas Gatlinas. – Nors tuo metu, kai esi starto pozicijoje ir visas stadionas nutyla, gali girdėti, kaip lašas ištykšta.“
Tuo metu butelį, kuriuo taikėsi į U.Boltą, paleidęs vyras buvo nubaustas 1500 svarų bauda ir atleistas iš darbo.
Dešimt patarimų sportininkams
Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojai surašė dešimt paprastų, bet reikalingų higienos patarimų sportininkams Rio de Žaneire:
1. Plauti rankas. Jei vandens čiaupo nėra greta, pravartu su savimi turėti švaros gelio.
2. Neliesti rankomis veido, kai nereikia. Per burną ir veidą dažniausiai papuola infekcijos.
3. Vengti pasisveikinimų apsikabinus, nors tokie bučiniai į skruostus madingi.
4. Čiaudint ar kosint burną prisidengti reikėtų ne delnu (kaip buvo mokoma anksčiau), bet alkūne.
5. Saugotis lytiniu būdu plintančių infekcijų. Sportininkai yra aktyvūs ir jauni žmonės, bet ir olimpinių žaidynių metu neturėtų pamiršti saugumo. Juolab kad olimpiečiams pateikta 450 tūkst. prezervatyvų – tris kartus daugiau nei 2012 m. žaidynėse Londone.
6. Tvarka kambariuose. Nieko neįprasta, bet elementari tvarka dar niekam netrukdė.
7. Valgykla. Olimpiniame kaimelyje rengėjai žada per dieną pasiūlyti po 60 tūkst. patiekalų. Sportininkams dera prisiminti, kad maisto iš olimpinės valgyklos išsinešti nevalia. Ir būtinybės nėra, nes milžiniška valgykla veikia visą parą.
8. Vaisius ir daržoves reikėtų valgyti luptus ir termiškai apdorotus. Tikėtina, kad olimpinės valgyklos virėjai ne visus vaisius ir daržoves gerai nuplaus.
9. Nesidalyti su kitais gertuve.
10. Vartoti tik uždarytuose buteliuose įsigytą vandenį.
