Atletų ginkluotės olimpinėse pavydėtų net kosmoso tyrinėtojai

Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse rungiasi ne tiktai sportininkai, bet ir modernių technologijų kūrėjai. Dėl to nemažai atletų įstengia pranokti savo įprastas galimybes, nors su dopingu ar kitokia nesąžininga veikla tai neturi nieko bendra.

Jungtinių Amerikos Valstijų treko dviratininkai naudoja specialius akinius, su kuriais gali matyti įvairius duomenis žvelgdami tiesiai į trasą.<br>„Reuters“ nuotr.
Jungtinių Amerikos Valstijų treko dviratininkai naudoja specialius akinius, su kuriais gali matyti įvairius duomenis žvelgdami tiesiai į trasą.<br>„Reuters“ nuotr.
Vokietijos buriuotojo Ph.Buhlo jachtoje sumontuota įranga numato galimus srovių pokyčius olimpinėje trasoje.<br>„Reuters“ nuotr.
Vokietijos buriuotojo Ph.Buhlo jachtoje sumontuota įranga numato galimus srovių pokyčius olimpinėje trasoje.<br>„Reuters“ nuotr.
„ViDA Press“ nuotr.
„ViDA Press“ nuotr.
Britų boksininkė M.Mayer neslėpė, kad „Hykso“ jutikliai jai padėjo tobulėti.<br>Gamintojų nuotr.
Britų boksininkė M.Mayer neslėpė, kad „Hykso“ jutikliai jai padėjo tobulėti.<br>Gamintojų nuotr.
Įrenginys „Halo Sport“ veikia smegenis nuolatine srove ir stimuliuoja neuronus.
Įrenginys „Halo Sport“ veikia smegenis nuolatine srove ir stimuliuoja neuronus.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Aug 11, 2016, 6:31 AM, atnaujinta May 16, 2017, 6:26 AM

Geresni rezultatai pasitelkus cheminius preparatus – jau vakarykštė diena.

Iš dopingo skandalų neišsikapstanti Rusija, atrodo, įstrigo praėjusiame amžiuje. Ypač kai palygini, kokius metodus pasitelkia didžiosios ir turtingosios valstybės, nes kitoms jie tiesiog neįperkami.

Nuo jutiklių bokso pirštinėse iki duomenų analizės realiu laiku. Nuo papildytos realybės akinių iki smegenų reakciją gerinančios programėlės bei Zikos virusą įveikiančių kostiumų.

2016-ųjų olimpinių žaidynių Rio de Žaneire dalyviai pasitelkė tiek technologijų, kad pavydėtų net kosmoso tyrinėtojai.

Sportą gelbėja mokslas

Kai 1988 metais slidininkė Jean Watson rengėsi atstovauti Didžiajai Britanijai Kalgario žiemos olimpiadoje, ji viską turėjo daryti pati.

Teko savarankiškai pasirinkti treniruočių maršrutus, rasti sniego vasarą, bibliotekoje ieškoti, koks maistas jai geriausiai tiktų, net mokėti gydytojams po patirtos traumos. Niekas neprižiūrėjo, kada jai gultis, kada keltis, kiek treniruotis.

Jau tuomet ji suvokė, kiek pagerėtų rezultatai, jei visa tai būtų pagrįsta mokslu.

Todėl dabar ji vadovauja Anglijos sporto institutui.

Ten įrengtos salės, kurių grindyse esantys davikliai fiksuoja kiekvieno šuolio ir atsispyrimo jėgą.

Sienų davikliai tiksliai parodo bėgančiojo pagreitį, judėjimo trajektoriją, jėgos paskirstymą.

Bėgimo takeliai matuoja organizmo deguonies pasisavinimą ir netgi sukuria „antigravitaciją“, kad traumuoti sportininkai galėtų tęsti įgūdžių treniruotes neapkraudami organizmo. Tiriama net miego kokybė.

„Miegas labai svarbus atgaunant jėgas, tačiau apie geriausių atletų miego režimą žinome mažiausiai. Dienos režimą, mitybą ar treniruotes sekame.

Tačiau treniruočių proceso metu prastai išsimiegantis sportininkas patiria daugiau streso, praranda paskatas, krinta jo pasirengimo kokybė“, – sakė šio instituto mokslo technologas Luke’as Gupa.

Jis naudoja išmaniąsias apyrankes, kurios seka miegantį sportininką, fiksuoja, kiek jis vartosi, kiek kietai miega.

Sekami net akių obuolio judesiai miego metu, taip pat laikas, kai gulima atsimerkus.

Nustačius, kad vienas ar kitas žmogus nuolat neišsimiega, ši informacija perduodama komandos medikams ir psichologams, kurie gali imtis reikiamų priemonių.

Padeda geriau smūgiuoti

Tokius institutus turi ir kitos didžiosios valstybės, pavyzdžiui, Australija.

Tačiau sportininkų rezultatus gerinančių sprendimų siūlo ir ne viena technologijų įmonė, dažniausiai – pradedančiosios.

Antai JAV ir Kanados boksininkams ruoštis olimpinėms žaidynėms padėjo per plauką į Londono olimpines žaidynes nepatekusio boksininko Tommy Duquette’o įkurta pradedančioji įmonė „Hykso“.

Prie boksininko rankų tvirtinamas nedidukas jutiklis tiksliai parodo, kiek jis atlieka smūgių, kokia jų jėga ir kokio jie tipo.

Įranga fiksuoja iki 1000 parametrų per sekundę, tad padeda boksininkams akivaizdžiai matyti, kokių klaidų jie daro kovodami, ir tobulinti savo techniką.

Be to, „Hykso“ išgelbėjo komandų trenerius nuo prievolės daugybę valandų sėdėti prieš televizorių stebint auklėtinių kovų įrašus. Jutiklio duomenys jiems suteikia tikslią informaciją, kada sportininkas reaguoja per lėtai, kada smogia neteisingai.

„Svarbiausia – pamačiau, kaip realiai tobulėju. Anksčiau atlikdavau smūgį kas 5–6 sekundes, dabar galiu smūgiuoti kas 3–4.

Be jutiklio apie tai nė nepagalvočiau, o dabar ne tik manau, bet ir žinau, kad tobulėju“, – sakė į Rio kovoti dėl medalio atvykusi boksininkė Mikaela Mayer.

Didžiosios Britanijos boksininkai jau 2012 metais naudojo išmaniąją sistemą „iBoxer“, kuri analizuoja daugybės kamerų užfiksuotas boksininkų kovas, duomenis apie varžovus.

Įranga kovotojams parodo, kokių grėsmių galima laukti iš priešininko ir kokios jo silpnybės. Tai leidžia numatyti būsimos kovos taktiką.

Tad jau 2012-ųjų olimpinėse žaidynėse britų boksininkai iškovojo penkis medalius.

Kaip įveikti gamtą?

Specialistai neabejoja, kad 2016-ųjų olimpinėse žaidynėse duomenų analizė padės laimėti ne vieną medalį.

„Duomenų analizė realiu laiku nėra kažkoks revoliucinis dalykas, tačiau ji gali padėti šįmet pagerinti ne vieną rekordą“, – sakė Pasaulio mechanikos inžinierių asociacijos medicinos srities vadovė daktarė Helen Meese.

Pavyzdžiui, išplaukęs į Gvanabaros įlanką prie Rio de Žaneiro vokiečių buriuotojas Philippas Buhlas tiksliai žino, kokia srovė ir kaip veikia jo jachtą.

Vokietijos buriavimo komanda bendradarbiauja su verslo programinę įrangą kuriančia kompanija SAP.

Jų technika gali kurti realiais duomenimis paremtus virtualius modelius, kurie leidžia analizuoti nuolat kintančias sąlygas – vandens sroves bei vėją.

„Rio įlankoje būna potvynių, kurie sukuria nuolat pasikartojančias sroves, todėl įmanoma jas stebėti ir numatyti. Ten atlikome daugiau negu 3000 matavimų, tad jaučiamės visiškai pasirengę žaidynėms.

Tik reikia, kad treneriai mūsų programa labiau pasitikėtų. 2014 metų pasaulio čempionate Ispanijoje buvome pateikę tikslius potvynių duomenis, bet Ph.Buhlo treneris jų nepaisė, pasuko kita kryptimi, nei mes rekomendavome, ir pralaimėjome.

Gal šį sykį buriuotojai modeliu pasitikės labiau?“ – svarstė komandos technologijų direktorius Marcus Bauras.

Informacija – tiesiai į akis

JAV treko dviratininkų komanda šiųmetėms žaidynėms rengėsi su „Solos“ papildytos realybės akiniais.

Juose įtaisytas mažesnis už akies vyzdį ekranas. Sukurtas karo tikslams dabar jis pritaikytas medalių medžioklei.

Daugybės įrengtų jutiklių duomenys projektuojami tiesiai į sportininko akies vyzdį, tad mindamas jis mato ne tik kelią, bet ir skaičius – galią, greitį, pedalų apsukas, įveiktą atstumą, net širdies pulsą.

Tai leidžia nesiblaškyti ir nesukioti galvos nuolat žvilgčiojant į dviračio kompiuterį.

„Treneris gali pateikti specifinę užduotį, o sportininkas iškart ją mato. Jis tiesiogine šio žodžio prasme nebesitreniruoja aklai“, – paaiškino „Solos“ direktorius Ernesto Martinezas.

„Galimybė gauti duomenis realiuoju laiku nebėra maloni smulkmena. Jei noriu išlikti tarp geriausių, privalau žinoti, kas vyksta vienu ar kitu metu, o ne po treniruotės.

„Solos“ suteikė galimybę gauti tuos duomenis saugiai, visiškai nesidairant, matyti, kada noriu, ir nematyti, kai nereikia. Tai labai padeda“, – pripažino daugkartinė pasaulio čempionė Sarah Hammer.

Srovė – tiesiai į smegenis

Kai kurių valstybių sportininkai siekia gerinti savo rezultatus naudodamiesi kompanijos „Halo Neuroscience“ sukurtu transkranialiniu poliarizuotos srovės stimuliatoriumi.

Tai – ausines primenantis įrenginys, kurį sportininkas užsideda per treniruotę. Jis veikia galvos smegenis 1,5 ar 2 miliamperų stiprumo pastovia srove ir taip stimuliuoja tam tikrus fizinį ar protinį aktyvumą skatinančius neuronus.

Tikima, kad smegenų traumą patyrusiems ar sergantiems sunkia depresija gydyti sukurtas įrenginys gali padėti efektyviau ugdyti įgūdžius ir didinti treniruočių efektyvumą.

Dar Londono olimpiadoje 110 metrų bėgimo su kliūtimis rungtyje dalyvavęs Trinidado ir Tobago atstovas Mikelis Thomasas gyrė įrenginio efektyvumą per treniruotes.

Stimuliatorių „Halo Sport“ treniruotėse naudojo ir Rio žaidynėse dalyvaujantys amerikiečiai – sprinteris Mike’as Rodgersas, lengvaatletis Michaelas Tinsley, penkiakovininkė Samantha Achterberg.

„Halo Neuroscience“ tvirtina sukaupusi duomenis, kurie įrodo jų įrenginio efektyvumą, o uždrausti juo naudotis sportininkams tiesiog neįmanoma, nes nėra metodo aptikti jokių poveikio požymių.

Apranga apsaugo nuo pavojingo viruso

* O Pietų Korėja labai rimtai įvertino Zikos viruso grėsmę. Šios šalies sportininkams buvo sukurti specialūs kostiumai, kurių medžiagoje įsiūtos uodus atbaidančios priemonės.

* Iš jos pasiūti šalies sportininkų kostiumai, su kuriais jie rodosi oficialiose ceremonijose ir vaikšto laisvalaikiu. Vienas nepatogumas – ir moterys, ir vyrai turi dėvėti ilgas kelnes bei švarkus ilgomis rankovėmis.

* Olimpinis komitetas neleido iš tokios medžiagos gaminti ir varžybose dėvimų sportinių drabužių, tad jų metu korėjiečiai nusprendė vaikyti uodus apsipurkšdami specialiais chemikalais.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.