Pirmasis iš lietuvių lengvaatlečių startavęs Andrius Gudžius kvalifikacinėse varžybose geriausiu trečiuoju bandymu įrankį nuskraidino 65,18 m ir, pagerinęs asmeninį sezono rekordą, tarp septyniolikos A grupės dalyvių buvo trečias, o bendroje įskaitoje tarp 35-ių dalyvių užėmė ketvirtą vietą.
Už Lietuvos atleto penktas atrankoje liko 2008 metų Pekino olimpinių žaidynių čempionas ir prieš ketverius metus Londone bronzą iškovojęs estas Gerdas Kanteris (64,02 m).
Kvalifikacinės disko metikų varžybos neapsiėjo be staigmenų – už finalinio dvyliktuko ribų liko penkioliktą vietą užėmęs 2012 metų olimpinių žaidynių čempionas vokietis Robertas Hartingas (62,21 m) ir 24-ojoje pozicijoje likęs vicečempionas Ehsanas Hadadi (60,15 m) iš Irano.
Toliausiai atrankoje diską skraidino kvalifikacinį normatyvą įvykdę pasaulio ir Europos čempionas lenkas Piotras Malachowskis (65,89 m) bei austras Lukas Weisshaidingeris (65,86 m) ir vokietis Christophas Hartingas (65,41 m).
Finalinės disko metikų varžybos šeštadienį prasidės 16.50 val. Lietuvos laiku.
– Andriau, pasiekėte asmeninį sezono rekordą. Kaip jautėtės debiutuodamas olimpiadoje?
– Po pirmųjų dviejų bandymų jaučiausi išsigandęs. Nežinojau, kaip čia kas bus. Pavyko įsiklausyti į tai, ką sakė treneris, pavyko save sutramdyti, suvaldyti emocijas ir padaryti tai, ką dirbome visą vasarą.
– Po dviejų mėginimų buvote tik vienuoliktas. Kaip nusiteikinėjote paskutiniam?
– Tiesiog bandžiau suvokti, kad dar liko vienas bandymas, galimybė ir viskas įmanoma. Tiesiog reikėjo suvaldyti save, įsiklausyti į trenerį ir nuraminti visas savo emocijas, nes jų buvo daug.
Tai tik trečiasis mano startas šiemet užsienyje, bet jis svarbiausias per ketverius metus. Kiekvienas svajoja čia papulti. Emocijų daug, ypač po šio sezono, po traumų, bet pusė darbo atlikta.
– Lietus labai trukdė?
– Matėte pirmus bandymus. Sektorius buvo slidus, sunku sportininkams susikaupti – ne tik man, visiems buvo sunku. Bet trečiame bandyme išlindo saulutė, sąlygos pagerėjo ir man pavyko suvaldyti techniką.
– Kai balandį patyrėte antrą stresinį kojos lūžį, buvo pakibęs klaustukas dėl dalyvavimo Rio de Žaneiro olimpiadoje. Kaip pavyko atsigauti ir taip gerai pasirengti?
– Kauno klinikų gydytojų, reabilitologo ir trenerio dėka. Kiekvieną dieną dirbome. Kaip sakoma, koja traumuota, bet pats nemiręs.
Stengėmės koją treniruoti, ruošti. Tikslas buvo olimpinis finalas. Minimum. Ir, ačiū Dievui, pavyko tai pasiekti.
- Ko laukti iš jūsų finale?
– Kitas tikslas – pasistengti save išnaudoti kiek įmanoma ir pasiekti kuo aukštesnį rezultatą.
