„Laser Radial“ jachtų klasės galutinėje įskaitoje 7-ąją vietą iškovojusi 33 metų lietuvė šį sezoną varžybose jau nebedalyvaus. O ką veiks kitąmet, kol kas neplanavo.
„Su vyru pailsėsime, pagyvensime įprastą gyvenimą, o po to dėliosimės ateities planus. Vyrui reikės irgi priimti sprendimą, ką toliau veikti“, – teigė jau trečioje olimpiadoje dalyvavusi sportininkė.
Jai Rio olimpinės žaidynės buvo gal net labiau banguotos nei bangos olimpinės regatos vandenyse.
Jau pirmame iš dešimties plaukimų G.Scheidt pažeidė starto linijos taisyklę ir vietoj antros vietos, kurią užėmė tame etape, buvo nublokšta už visų varžovių nugaros. Buriavime prasčiausias vieno plaukimo rezultatas neskaičiuojamas, bet jau kartą maksimalų baudos taškų kiekį susižėrusi lietuvė daugiau rizikuoti nebegalėjo. Ji plaukė stabiliai, tačiau kelios žemesnės vietos kituose plaukimuose neleido jai įsiterpti į kovą dėl medalių.
Dėl per stipraus vėjo iš pirmadienio į antradienį perkeltose medalių lenktynėse dalyvavo dešimt stipriausių buriuotojų iš 37, pradėjusių olimpinę regatą. Ir nors Gintarė lemiame plaukime užėmė ketvirtąją vietą, ji iš šeštosios smuktelėjo į septintąją poziciją – laipteliu žemyn lietuvę nustūmė tiek pat taškų (90) surinkusi, bet medalių lenktynėse geriau pasirodžiusi švedė Josefina Olsson.
Taškai buriavime skaičiuojami sudedant užimtas vietas. Kas turi mažiau taškų, t.y. daugiau aukštesnių vietų, tas ir pirmauja. Medalių plaukime baudos taškai dvigubinami ir pridedami prie jau turimų. Jei sportininkė užima pirmą vietą, ji gauna du, jei dešimtą – 20 baudos taškų.
Iškart po savo klasės medalių plaukimo G.Scheidt nuskubėjo į paplūdimį, iš kur geriausiai matėsi, kaip finalinėse lenktynėse varžosi vyrų „Laser“ klasės buriuotojai. Vietos sirgaliai ir Gintarė džiūgavo, nes pirmas finišo liniją kirto lietuvės vyras, dukart olimpinis čempionas 43 metų Robertas Scheidtas. Tačiau galutinėje įskaitoje jis liko ketvirtas.
Šias lenktynes nuo kranto stebėjo ir Gintarės ir Roberto sūnus šešerių Erikas. Trejais metais už jį jaunesnis Lukas šiuo metu yra su močiute – Gintarės mama. O Eriką, kol tėvai kovojo olimpinėje regatoje, prižiūrėjo Roberto tėvas.
G.Scheidt tai buvo jau trečiosios olimpinėse žaidynės. 2008 m. Pekine ji iškovojo sidabro medalį, o 2012 m. Londone buvo šešta.
– Gintare, kaip apibendrindama įvertintumėte savo pasirodymą Rio de Žaneire?
– Finaliniame plaukime šiek tiek nepasisekė, nes jau buvau atkovojusi poziciją ir pakilusi į penktąją vietą bendroje įskaitoje. Tačiau prie pat finišo viskas sprendėsi, nes visos suplaukė į krūvą. Labai gaila, nes viena aukštesnė vieta šiame medalių plaukime man būtų pelniusi dviem laipteliais aukštesnę poziciją bendroje įskaitoje. Apmaudu dėl to. Bet ir šiandien, kaip ir kitomis dienos, plaukiau gerai. Vertinant varžybas, atsidūriau savo vietoje. Nes buvo labai stiprūs vėjai, yra merginų, kurios stipresnės prie tokių sąlygų ir būti dešimtuke – labai džiugina.
- Labai daug lėmė ta pirma dieną, kai už starto taisyklės pažeidimą buvote diskvalifikuota jau pirmame plaukime?
– Žinoma. Visi atsisuka atgal ir žiūri, kur galėjo dar porą taškelių laimėti. Man tai kainavo ne porą, o devyniolika taškų. Dabar atimčiau devyniolika taškų ir būtų mano pozicija daug geresnė. Bet čia sportas. Reikia, kad praeitų daugiau laiko norint susitaikyti su visomis klaidomis.
- Ką veiksite dabar?
– Sulauksime uždarymo, pažiūrėsime kitų olimpinių varžybų. Sūnus irgi gyvena netoliese su Roberto tėčiu. Tai dabar jau galėsime pabūti visi kartu.
- Šį sezoną dar dalyvausite varžybose?
– Ne. Olimpiada vainikavo mano pastarųjų metų pasirengimą. Kaip ir kitų atletų. Nemanau, kad lyderės buriuos. - Lietuvoje konkurentės jau lipa jums ant kulnų. Ar galvojate apie Tokijo olimpiadą?
– Dabar – tikrai ne. Mūsų šeimos olimpinė kampanija dabar buvo labai įtempta, labai daug organizacinių, logistinių klausimų – bilietų pirkimai mamai, auklei, vaikams. Viską suderinti buvo labai sudėtinga. Todėl visi mūsų planai buvo iki olimpinių žaidynių. Dabar turiu bilietą į Lietuvą, o po to jau žiūrėsime.
- Į Lietuvą skrisite su Robertu?
– Ne, tik su sūnumi. Vyras turėtų prisijungti vėliau. Pailsėsime, gyvensime įprastą gyvenimą o po to dėliosimės ateities planus. Vyrui reikės irgi priimti sprendimą, ką toliau veikti.
- Jis jau galvoja apie karjeros pabaigą?
– Tikriausiai taip ir bus. Bet yra didelės jachtos, kitų buriavimo sričių, kur nereikia tiek fizinių jėgų, kur taip neišsekina. Tai didelės jachtos, didelės komandos. Ten truputį kitaip. O čia fiziškai labai sunkios olimpinės klasės. Ir tokiame amžiuje tikrai sunku išsilaikyti viršūnėje. Iš vyresnių buriuotojų Robertas bene vienintelis pateko tarp lyderių. Buvau ir daugiau grįžusių vyresnės kartus tituluotų buriuotojų, bet jie pamatė, kad nebegali atsilaikyti prieš jaunimą ir pasitraukė.
- Gal jūsų vyras ketina bandyti jėgas legendinėse lenktynėse „Volvo Ocean Race“, kuriose penai dalyvavo čia jūsų treneriu buvęs Rokas Milevičius?
– Ilgos distancijos, tokios kaip „Volvo Ocean Race“, mano vyro nelabai vilioja. - Gyvenate Italijoje. Ten ir planuojate likti?
Kol kas taip. - Gal jau turite ir savo jachtą?
Planuojame įsigyti. Auga du sūnūs, tai ja visa komanda būtų, galėtume sudalyvauti kokiose nors varžybose, šiaip drauge paplaukioti. Būtų labai smagu.
Vyresnysis sūnus tikriausiai jau buriuoja?
– Taip. Šią vasarą išmoko buriuoti su „Optimist“ jachta. Ir Lietuvoje jau spėjo paplaukioti savaitę. Išmoks ir jaunesnysis.
- Po pastarųjų dvejų olimpinių žaidynių vis pagausėdavo jūsų šeima. Gal ir dabar planuojate?
– Nebuvo kada apie tai galvoti. O dabar bus kaip bus.
