Bet tai nesutrukdė Rusijai susikrauti medalių kraičio.
Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) išvados, kad Rusijos valdžia pati organizavo dopingo sistemą ir slėpė susitepusius sportininkus, šokiravo. Daugelis norėjo, kad Rusija netgi nebūtų įleista į Rio de Žaneirą.
Rusija dėl skandalo prarado apie 100 sportininkų, bet iškovojo 19 aukso medalių. Ji medalių rikiuotėje užėmė ketvirtąją vietą.
Dabar Rusijos sporto gerbėjai svarsto, ką šalis galėjo pasiekti, jeigu būtų delegavusi stipriausią rinktinę.
Gal aštuonių aukso medalių, kurių trūksta iki Kinijos, rusai ir nebūtų surinkę, šios šalies sportininkai galėjo palikti gilesnį įspaudą Rio olimpiados sienoje.
Tad sirgaliai žaidžia žaidimą „Jeigu“.
Tad ką Rusijos sporto žvaigždės galėjo nuveikti, jeigu šalies valdžia nebūtų skatinusi dopingo programos?
Rusijos šuolų su kartimi žvaigždė jau turi du olimpinius medalius. Nebuvo jokių abejonių, kad ji galėjo laimėti ir Rio de Žaneire, jeigu tik rusų lengvosios atletikos federacijai būtų pavykę išprašyti leidimo savo atletams varžytis olimpiadoje. Rio de Žaneire auksą iškovojo Graikijos atstovė Ekaterini Stefanidi. Jai auksas atiteko po to, kai ši peršoko 4,85 metro kartelę. Šis aukštis – penkiais centimetrais žemesnis už J.Isinbajevos geriausią šių metų rezultatą.
Sergejus Šubenkovas
110 metrų bėgimo su kliūtimis auksas galėjo atitekti Rusijai. S.Šubenkovas ir buvo laikomas favoritu. Iki didžiojo dopingo skandalo, žinoma. Rio de Žaneire auksą iškovojo jamaikietis Omaras McLeodas. Jis distanciją įveikė per 13,05 sek. Pasaulio čempionato aukso medalį pernai Pekine S.Šubenkovas iškovojo distanciją įveikęs per 12,98 sek.
Marija Kučina
Šuolių aukštį varžybos Rio de Žaneire buvo labai vidutiniškos. Lyderės parodė tokius prastus rezultatus, kad geresnius skaičius fiksavo ne šios rungties specialistės, o septynkovės atstovės. Ispanų veteranė Ruth Beitia tapo tikru siurprizu, kai iškovojo auksą peršokusi 1,97 m kartelę. Londono žaidynėse toks rezultatas būtų pakankamas tik penktajai vietai. Praėjusių metų pasaulio čempionate – septintai. Pasaulio čempionė M.Kučina praėjusį mėnesį Maskvoje peršoko per 2 metrų kartelę.
Tatjana Kaširina
Rusijos sunkiaatlečiai tapo vienintele šalies komanda, kuri visa be jokių išimčių buvo pašalinta. Sunkiosios atletikos federacijai kirtis buvo suduotas dėl paskutinių atradimų ir didžiulio skaičiaus sportininkų, vartojusių dopingą. T.Kaširina pati jau kartą buvo nušalinta dėl dopingo vartojimo, todėl negalėjo varžytis Rio de Žaneire.
Brazilijoje ji tikrai būtų galėjusi iškovoti auksą ir net nebūtų reikėję pasiekti į 2014 metais užfiksuoto pasaulio čempionato rekordo. T.Kaširinos pasiektas rekordas – 40 kilogramų didesnis nei Kinijos Meng Suping, kuri laimėjo auksą Rio de Žaneire.
Aleksandras Diačenka
2012 metais A.Diačenka iškovojo kanojų sprinto aukso medalį, bet į Rio duris jam kelią užvėrė WADA dokumentai, kuriose buvo ir sportininko pavardė. Įtariama, kad Rusijos organizuojama dopingo sistema slėpė ir jo pavardę. Sudėtinga apskaičiuoti galimybes, kai kiekvienas čempionatas išsiskiria sąlygomis, bet A.Diačenka ir Jurijus Postrigajus tikrai būtų turėję galimybę ginti titulą.
Jelena Lašmanova
Rusijoje tarp ėjikų buvo tiek daug teigiamų dopingo mėginių, kad šios sporto šakos vadovai netgi nemėgino gauti vietos J.Lašmanovai ir kitiems geriausiems savo atletams Rio de Žaneire. Tai buvo tarsi geros valios ženklas. Vargu, ar tokio gesto būtų reikėję, jeigu Rusija jau tada nebūtų spaudžiama dėl dopingo. J.Lašmanova kartą dvejiems metams buvo nušalinta dėl dopingo vartojimo, tačiau Londono žaidynėse ji yra įveikusi Rio aukso laimėtoją Liu Hong. L.Hong per tą laiką labai patobulėjo, bet J.Lašmanova tikrai būtų turėjusi šansą gauti medalį.
***
Prieš pat olimpines žaidynes Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) sprendė, ar leisti Rusijai dalyvauti Rio de Žaneire. Rusija sulaukė žalios šviesos, o IOC nurodė tarptautinėms sporto federacijoms pačioms spręsti, kuriuos rusų sportininkus leisti į olimpiadą.
IOC pabrėžė, kad į Rio olimpiadą negali patekti nė vienas Rusijos sportininkas, kuris praeityje buvo sučiuptas vartojęs dopingą. Tiesa, J.Jefimova buvo viena iš tų, kurie buvo atlikę bausmę dėl dopingo vartojimo, bet Sporto arbitražo teismas (CAS) prieš pat olimpiados startą plaukikei leido varžytis.
