EUROLYGA 2023

LTOK vadovė pripažino – kai kurie lietuviai Rio buvo turistai

„Labai daug sportininkų vilčių sužlugo. Bet yra ir malonių netikėtumų“, – Rio de Žaneiro žaidynes apibendrino Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.<br>G.Bitvinsko nuotr.
D.Gudzinevičiūtė baidarininkų A.Lanko ir E.Ramanausko iškovotą olimpinę bronzą vadina maloniu netikėtumu.<br>V.Dranginio nuotr.
D.Gudzinevičiūtė baidarininkų A.Lanko ir E.Ramanausko iškovotą olimpinę bronzą vadina maloniu netikėtumu.<br>V.Dranginio nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Remigijus Kazilionis („Lietuvos rytas“)

Aug 23, 2016, 4:55 PM, atnaujinta May 15, 2017, 2:22 AM

Penkiose olimpiadose iš eilės šaudžiusiai ir 2000-aisiais Sidnėjuje į auksą pataikiusiai D.Gudzinevičiūtei Rio de Žaneiras buvo pirmosios vasaros žaidynės, kuriose ji dalyvavo ne kaip sportininkė.

Todėl LTOK vadovė geriau nei kas kitas jautė, ką Brazilijoje išgyveno Lietuvos atletai tiek po pergalių, tiek po nesėkmių.

„Už kolegas sirgdavau ir kai pati sportavau, tik tada nebūdavo atsakomybės už jų startus. Dabar yra. Aš ir mano kolegos esame sportininkus aptarnaujantis personalas.

Dėl kiekvieno išgyvenu, kiekvienu tikiu, kad jis gali padaryti daugiau, nei yra padaręs“, – kalbėjo LTOK prezidentė.

– Kokį balą parašytumėte Lietuvos olimpiečiams Rio de Žaneire? – „Lietuvos rytas“ paklausė D.Gudzinevičiūtės.

– Žinoma, dešimties rašyti negaliu. Dar prieš išvažiuodama į Braziliją viešai prasitariau, kad tai bus geriausios olimpinės žaidynės, nes tikrai tikėjau visa rinktine. Ir kai kažkas man draugiškai papriekaištavo, kaip aš taip galiu kalbėti, atsakiau: „O kaip galima netikėti?“

Tačiau Rio de Žaneire ne viskas susiklostė taip, kaip tikėtasi, – ne tik iš blogosios, bet ir iš gerosios pusės.

– Kas jums tapo staigmena?

– Staigmenų sporte nebūna. Nėra taip, kad žmogus išlenda iš niekur ir laimi medalį.

Aš tai vadinu maloniais netikėtumais. Pirmiausia – baidarininkų Aurimo Lanko ir Edvino Ramanausko bronzą.

Iš dviviečių irkluotojų tikėjomės medalių. Dėl Aurimo Didžbalio taip pat turėjome vilčių. O Aurimo ir Edvino medalis buvo netikėtas.

– Čia – šviesioji olimpiados pusė. Viskas kitaip baigėsi čempionių titulus gynusioms plaukikei Rūtai Meilutytei ir penkiakovininkei Laurai Asadauskaitei-Zadneprovskienei. Apmaudu?

– Joms abiem dar apmaudžiau negu man.

Rūta – labai jauna, o jai tai buvo jau antrosios žaidynės. Kad įvyks koks nors lūžis, buvo galima numanyti.

Įsivėlimas į žodžių karą su konkurente nepridėjo jai jėgų. Čia labiau turėjo įsikišti sporto psichologai, treneriai, Plaukimo federacija. Apsižodžiavimai, kritika – visiškai suprantami žmogiškąja prasme, bet ne sportine.

Plaukimas nėra dvikovinė sporto šaka. Čia visai nereikia analizuoti konkurentų, žinoti jų savybių. Reikia daryti tai, ką puikiausiai moki, savo takelyje ir nesidairyti aplinkui. Rengiantis olimpiadai tai buvo praleista.

Bet nesakyčiau, kad Rūtai tai išeis į bloga. Ji – stipri, turi didžiulį visos tautos palaikymą. Gal jai tai bus visai kitoks postūmis.

Nėra pralaimėjimų, yra tik pamokos. Jei iš kurios nors nesėkmės susirenki viską, ką reikia, tai tampa labai gera pamoka.

– Tas pat tinka ir L.Asadauskaitei-Zadneprovskienei?

– Lauros situacija – visai kita. Žinome, kokia ji kovotoja. Ji darė viską, bet nesėkmių su žirgais penkiakovėje dažnai nutinka.

Aišku, skaudu, kad taip pasitaikė būtent olimpiadoje, bet jos charakteris yra geležinis, – tai pamatėme per paskutinę rungtį, kai neturėdama jokių šansų kovoti dėl aukštos vietos Laura pasiekė olimpinį rekordą.

Bet, žinoma, apmaudu. Ji buvo rimta pretendentė į medalį, gal net aukso.

– Jūsų žodžiai prieš Rio de Žaneirą: „Be krepšininkų olimpinės žaidynės Lietuvoje tikriausiai praeitų nepastebėtos.“ Ką manote apie rinktinės pasirodymą?

– Lietuvoje visi yra krepšinio ekspertai, išmanantys, kas ir kaip turi būti. Šiuo atveju aš esu nedidelė išimtis – nebijau prisipažinti, kad krepšinį išmanau labai menkai.

Išvadas padarys treneriai ir Krepšinio federacija. Bet komandos šįkart nebuvo – tai matyti ir nespecialistui.

Man apmaudu dėl Lietuvos, kuri labiausiai sirgo krepšiniu. Tai natūralu: daugiausia rungtynių, jos ilgiausiai trunka ir kelia daugiausia emocijų.

– Šaudymas yra jūsų sporto šaka. Ar lankėtės olimpinėje šaudykloje Rio de Žaneire?

– Buvau, ten turėjau svarbių susitikimų. O į mūsų šaulio Ronaldo Račinsko varžybas nevažiavau.

Jo užimta 30-oji vieta tarp 32 dalyvių vieta visiškai atitinka jo lygį. Priekaištų ir pretenzijų jam niekas negali turėti.

Mane labiau glumina Lietuvos šaudymo sporto sąjungos sprendimas.

Vardiniai kvietimai, kokį į Rio de Žaneirą gavo Lietuva, yra kaip investicija į ateitį – kad kelialapių neiškovojusios federacijos deleguotų perspektyvų šaulį.

Nesuvokiu, kodėl jie prašė vardinio kvietimo, bet, užuot išsiuntę jauną žmogų, kuris galėtų pasisemti patirties, suteikė galimybę dalyvauti olimpiadoje akivaizdžiai neperspektyviam ir neatitinkančiam olimpinių žaidynių lygio 48 metų šauliui.

– Norite pasakyti, kad R.Račinskas buvo vadinamasis olimpinis turistas?

– LTOK laikosi taisyklės: visi, iškovoję kelialapius, turi teisę važiuoti į olimpiadą. Bet pabrėžiu – iškovoję.

Vykdomajame komitete aptarsime šį klausimą. Tas federacijas, kurios gauna vardinius kvietimus, turėtų vertinti ekspertų komisija – kad į olimpiadas nevežtume žmonių, visiškai neatitinkančių lygio ir važiuojančių paturistauti.

– Tai galima pasakyti ir apie Ričardą Berankį bei jo pralaimėjimą pirmajame rate 0:6, 0:6?

– Jam pačiam tai buvo šokas. Bet R.Berankis į olimpiadą pateko ne atsitiktinai, o užėmęs atitinkamą vietą pasaulio reitinge.

Jis padarė viską, ką galėjo. Galbūt pralaimėjo pernelyg apmaudžiai, tačiau tai olimpiada ir tokių nusivylimų Rio de Žaneire matėme ne vieną – kalbu ne tik apie lietuvius.

Visi tie, kuriems nepavyko, turi šansą kitą kartą padaryti taip, kad pavyktų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.