Lietuvos rinktinės žaidžiantysis treneris L. Sasnauskas per 6 partijas surinko 1419 taškų ir užėmė 5-ąją vietą tarp 218 žaidėjų. Iki 4-ąją vietą užėmusio švedo Pontuso Anderssono ir pirmojo istorijoje kelialaio į pusfinalį lietuviui pritrūko 7 taškų.
Labai aukštą vietą užėmė ir Kristijonas Sergejevas, surinkęs 1376 taškus ir pakilęs iki 11-osios pozicijos.
Kitų lietuvių rezultatai buvo kuklesni: pastaruoju metu komerciniuose turnyruose Europoje itin sėkmingai žaidęs Aidas Daniūnas (1263) liko 69-as, Andrius Gasparavičius (1238) – 89-as, Paulius Bagdonas (1173) – 146-as, o Kęstutis Gudauskas (1116) – 180-as.
Dvejetų varžybose aukščiausiai iš lietuvių pakilo A. Daniūno ir A. Gasparavičiaus duetas. Šie žaidėjai surinko 2558 taškus ir tarp 109 komandų užėmė 32-ąją vietą. P. Bagdonas ir K. Gudauskas (2308) šioje rungtyje liko 87-ti, o L. Sasnauskas ir K. Sergejevas (2254) – 97-ti.
Trijulių varžybose A. Gasparavičius, K. Sergejevas ir A. Daniūnas pelnė 3719 taškų ir tarp 72 komandų buvo 26-ti, o K. Gudausko, L. Sasnausko ir P. Bagdono (3629) komanda užėmė 36-ąją vietą.
Komandų varžybose kolegų pasirodymą iš šalies stebėjo K. Gudauskas, o likęs penketukas surinko 6063 taškus ir tarp 36 šalių užėmė 23-ąją vietą.
Asmeninėje įskaitoje pagal bendrus pasirodymų visose rungtyse rezultatus iš lietuvių aukščiausiai pakilo K. Sergejevas. Pelnyti 5086 taškai jam leido užimti 61-ąją vietą tarp 218 čempionato dalyvių.
A. Daniūnas (5025) užėmė 73-ąją vietą, L. Sasnauskas (4882) – 105-ąją, A. Gasparavičius (4847) – 111-ąją, P. Bagdonas (4782) – 124-ąją, o K. Gudauskas (4575) – 178-ąją.
Neprilygstamas Europos čempionate buvo danas Jesperas Agerbo, bendrojoje visų rungčių įskaitoje pelnęs net 5604 taškus. Kartu su juo į prizininkų trejetą pateko suomis Joonas Jahi (5536) ir švedas Martinas Larsenas (5500).
Europos čempionatas tuo pačiu buvo ir atranka į vyrų pasaulio čempionatą, kuris vyks Katare. Deja, prasimušti į planetos pirmenybes mūsų komandai nepavyko.
Lietuviai Briuselyje pelnė 87 įskaitinius taškus (50 ir 27 už geriausius pasirodymus asmeninėje įskaitoje ir 10 už komandines varžybas) ir pagal šį rodiklį tarp sportininkus į varžybas atsiuntusių 37 šalių užėmė 19-ąją vietą. Kelialapius į pasaulio čempionatą pelnė 15 geriausių komandų.
L. Sasnausko užimtą 5-ąją vietą asmeninėse varžybose Lietuvos boulingo pasaulio žmonės apibūdina itin skambiais žodžiais – kosmosas, fantastika, neįtikėtina. Pats žaidėjas, girdėdamas tokius palyginimus, šypsosi, bet sutinka, kad tai tikrai yra kažkas panašaus. Prieš čempionatą lietuviai net minčių neturėjo apie tokias aukštumas.
„Atvažiavome šviežia galva, nesinervinome, nežinojome, ką iš tikrųjų galime, nieko labai nesitikėjome, tad taip ir išėjo. Vėliau pajautėme, kad galime kovoti, gerai pasirodyti, ir tikriausiai neatlaikėme psichologinio spaudimo“, – svarstė L. Sasnauskas.
Pats rinktinės žaidžiantysis treneris, stovėdamas prie boulingo takelio, negalvojo apie aukštą poziciją, kurią tuo metu užėmė.
„Tiesiog gerai sekėsi žaisti. Tikriausiai tame ir visa esmė, kad paprasčiausiai žaidi atsipalaidavęs, atsijungęs nuo visko, nei kažko tikiesi, nei kažką galvoji. Kiti komandos nariai labai palaikė, jie skaičiavo ir matė, kad galima pasiekt labai aukštą vietą. Bet pats neskaičiavau, nežiūrėjau, tik kažkur toli girdėjosi palaikymas. Tai ir padėjo“, – pasakojo boulingo žaidėjas.
L. Sasnauskas žaidimo metu nesuko galvos dėl prastesnių metimų, tačiau dabar apmaudu dėl keleto padarytų klaidų.
„Kai atsuku viską mintyse, prisimenu, kad padariau keletą klaidų, kurios galėjo kainuoti medalį. Pavyzdžiui, atlikus paskutinį metimą vienas kėglis susvyravo, bet nenukrito. Tuo metu pagalvojau, kad, na, susvyravo, tai susvyravo, ką dabar darysi, nieko tokio. O dabar žinau, kad jo vertė buvo labai didelė“, – prisiminė kaunietis.
Po asmeninių varžybų lietuviai bendrojoje įskaitoje buvo 5-ti, tad viltys staiga išaugo. Kartu atsirado ir psichologinis spaudimas galvojant, kad būtina tęsti tokį puikų pasirodymą.
„Dvejetų varžybose labai tikėjomės, kad galime vėl daug pasiekti, bet jau nepavyko. Į Briuselį išvykome šiuo metu stipriausios sudėties, treniravomės, buvome lyg ir neblogai pasirengę, bet bendrojoje įskaitoje tikėjausi geresnio rezultato, tikslas buvo patekti į pasaulio čempionatą. Labiausiai rezultatą tikriausiai lėmė psichologija, – pasakojo lietuvių žaidžiantysis treneris. – Be to, boulingo varžybose vis keičiasi sąlygos, nors tako tepimas ir išlieka tas pats. Pirmosiomis dienomis visi kažką bando, derinasi, o vėliau randa sau geriausius sprendimus. Skandinavų komandos atvyksta su 3-4 treneriais, jie vaikšto už nugarų, užsirašinėja viską ir tai padeda. Mes taip pat bandome visa tai daryti, bet taip gerai dar nepavyksta. Aš pats visą laiką buvau boulingo centre nuo ryto iki vakaro, teko ir stebėti kitus žaidėjus, ir saviems patarti, bandyti padėti, tad prie mano rezultatų tikriausiai prisidėjo dar ir nuovargis.“
Europos čempionatas Briuselyje neapsiėjo be rimto incidento. Teroro aktų sukrėstos Belgijos sostinės boulingo centre, kuriame vyko varžybos, naktį įvyko apiplėšimas, vagys išsinešė seifą, be to, vagystės metu jie susidūrė su valytoja.
„Laimei, mes tik ryte apie tai sužinojome, patys nesusidūrėme. Sklandė gandai, kad seife buvo visi čempionatui skirti medaliai, bet per apdovanojimo ceremoniją jų nepritrūko. Nežinau, ar naujus atvežė, ar tai buvo tik gandai. Dėl incidento kilo gana didelis triukšmas, nes tai buvo ne tik vagystė, valytoja buvo tapusi įkaite, – pasakojo L. Sasnauskas. – Ir šiaip Briuselyje jautėsi ypatinga padėtis, aplink – ginkluoti kareiviai.“
