Lietuvos rinktinės žaidžiantysis treneris L. Sasnauskas per 6
partijas surinko 1419 taškų ir užėmė 5-ąją vietą tarp 218
žaidėjų. Iki 4-ąją vietą užėmusio švedo Pontuso Anderssono ir
pirmojo istorijoje kelialaio į pusfinalį lietuviui pritrūko 7
taškų.
Labai aukštą vietą užėmė ir Kristijonas Sergejevas,
surinkęs 1376 taškus ir pakilęs iki 11-osios pozicijos.
Kitų lietuvių rezultatai buvo kuklesni: pastaruoju metu
komerciniuose turnyruose Europoje itin sėkmingai žaidęs Aidas
Daniūnas (1263) liko 69-as, Andrius Gasparavičius (1238) – 89-as,
Paulius Bagdonas (1173) – 146-as, o Kęstutis Gudauskas (1116) –
180-as.
Dvejetų varžybose aukščiausiai iš lietuvių pakilo A.
Daniūno ir A. Gasparavičiaus duetas. Šie žaidėjai surinko 2558
taškus ir tarp 109 komandų užėmė 32-ąją vietą. P. Bagdonas ir
K. Gudauskas (2308) šioje rungtyje liko 87-ti, o L. Sasnauskas ir K.
Sergejevas (2254) – 97-ti.
Trijulių varžybose A. Gasparavičius, K. Sergejevas ir A.
Daniūnas pelnė 3719 taškų ir tarp 72 komandų buvo 26-ti, o K.
Gudausko, L. Sasnausko ir P. Bagdono (3629) komanda užėmė 36-ąją
vietą.
Komandų varžybose kolegų pasirodymą iš šalies stebėjo K.
Gudauskas, o likęs penketukas surinko 6063 taškus ir tarp 36 šalių
užėmė 23-ąją vietą.
Asmeninėje įskaitoje pagal bendrus pasirodymų visose rungtyse
rezultatus iš lietuvių aukščiausiai pakilo K. Sergejevas. Pelnyti
5086 taškai jam leido užimti 61-ąją vietą tarp 218 čempionato
dalyvių.
A. Daniūnas (5025) užėmė 73-ąją vietą, L. Sasnauskas (4882)
– 105-ąją, A. Gasparavičius (4847) – 111-ąją, P. Bagdonas (4782)
– 124-ąją, o K. Gudauskas (4575) – 178-ąją.
Neprilygstamas Europos čempionate buvo danas Jesperas Agerbo,
bendrojoje visų rungčių įskaitoje pelnęs net 5604 taškus. Kartu
su juo į prizininkų trejetą pateko suomis Joonas Jahi (5536) ir
švedas Martinas Larsenas (5500).
Europos čempionatas tuo pačiu buvo ir atranka į vyrų pasaulio
čempionatą, kuris vyks Katare. Deja, prasimušti į planetos
pirmenybes mūsų komandai nepavyko.
Lietuviai Briuselyje pelnė 87 įskaitinius taškus (50 ir 27 už
geriausius pasirodymus asmeninėje įskaitoje ir 10 už komandines
varžybas) ir pagal šį rodiklį tarp sportininkus į varžybas
atsiuntusių 37 šalių užėmė 19-ąją vietą. Kelialapius į
pasaulio čempionatą pelnė 15 geriausių komandų.
L. Sasnausko užimtą 5-ąją vietą asmeninėse varžybose
Lietuvos boulingo pasaulio žmonės apibūdina itin skambiais
žodžiais – kosmosas, fantastika, neįtikėtina. Pats žaidėjas,
girdėdamas tokius palyginimus, šypsosi, bet sutinka, kad tai tikrai
yra kažkas panašaus. Prieš čempionatą lietuviai net minčių
neturėjo apie tokias aukštumas.
„Atvažiavome šviežia galva, nesinervinome, nežinojome, ką
iš tikrųjų galime, nieko labai nesitikėjome, tad taip ir išėjo.
Vėliau pajautėme, kad galime kovoti, gerai pasirodyti, ir
tikriausiai neatlaikėme psichologinio spaudimo“, – svarstė L.
Sasnauskas.
Pats rinktinės žaidžiantysis treneris, stovėdamas prie
boulingo takelio, negalvojo apie aukštą poziciją, kurią tuo metu
užėmė.
„Tiesiog gerai sekėsi žaisti. Tikriausiai tame ir visa esmė,
kad paprasčiausiai žaidi atsipalaidavęs, atsijungęs nuo visko, nei
kažko tikiesi, nei kažką galvoji. Kiti komandos nariai labai
palaikė, jie skaičiavo ir matė, kad galima pasiekt labai aukštą
vietą. Bet pats neskaičiavau, nežiūrėjau, tik kažkur toli
girdėjosi palaikymas. Tai ir padėjo“, – pasakojo boulingo
žaidėjas.
L. Sasnauskas žaidimo metu nesuko galvos dėl prastesnių
metimų, tačiau dabar apmaudu dėl keleto padarytų klaidų.
„Kai atsuku viską mintyse, prisimenu, kad padariau keletą
klaidų, kurios galėjo kainuoti medalį. Pavyzdžiui, atlikus
paskutinį metimą vienas kėglis susvyravo, bet nenukrito. Tuo metu
pagalvojau, kad, na, susvyravo, tai susvyravo, ką dabar darysi, nieko
tokio. O dabar žinau, kad jo vertė buvo labai didelė“, –
prisiminė kaunietis.
Po asmeninių varžybų lietuviai bendrojoje įskaitoje buvo 5-ti,
tad viltys staiga išaugo. Kartu atsirado ir psichologinis spaudimas
galvojant, kad būtina tęsti tokį puikų pasirodymą.
„Dvejetų varžybose labai tikėjomės, kad galime vėl daug
pasiekti, bet jau nepavyko. Į Briuselį išvykome šiuo metu
stipriausios sudėties, treniravomės, buvome lyg ir neblogai
pasirengę, bet bendrojoje įskaitoje tikėjausi geresnio rezultato,
tikslas buvo patekti į pasaulio čempionatą. Labiausiai rezultatą
tikriausiai lėmė psichologija, – pasakojo lietuvių žaidžiantysis
treneris. – Be to, boulingo varžybose vis keičiasi sąlygos, nors
tako tepimas ir išlieka tas pats. Pirmosiomis dienomis visi kažką
bando, derinasi, o vėliau randa sau geriausius sprendimus.
Skandinavų komandos atvyksta su 3-4 treneriais, jie vaikšto už
nugarų, užsirašinėja viską ir tai padeda. Mes taip pat bandome
visa tai daryti, bet taip gerai dar nepavyksta. Aš pats visą laiką
buvau boulingo centre nuo ryto iki vakaro, teko ir stebėti kitus
žaidėjus, ir saviems patarti, bandyti padėti, tad prie mano
rezultatų tikriausiai prisidėjo dar ir nuovargis.“
Europos čempionatas Briuselyje neapsiėjo be rimto incidento.
Teroro aktų sukrėstos Belgijos sostinės boulingo centre, kuriame
vyko varžybos, naktį įvyko apiplėšimas, vagys išsinešė seifą,
be to, vagystės metu jie susidūrė su valytoja.
„Laimei, mes tik ryte apie tai sužinojome, patys
nesusidūrėme. Sklandė gandai, kad seife buvo visi čempionatui
skirti medaliai, bet per apdovanojimo ceremoniją jų nepritrūko.
Nežinau, ar naujus atvežė, ar tai buvo tik gandai. Dėl incidento
kilo gana didelis triukšmas, nes tai buvo ne tik vagystė, valytoja
buvo tapusi įkaite, – pasakojo L. Sasnauskas. – Ir šiaip Briuselyje
jautėsi ypatinga padėtis, aplink – ginkluoti kareiviai.“