Į „Formulę 1“ A.Zanardi pasibeldė būdamas 25-erių – 1991-aisiais. Tada lenktynininkas tapo „Jordan“ ekipos nariu, po metų trejose lenktynėse atstovavo „Minardi“ ekipai, o didžiausios sėkmės sulaukė 1993 metais startuodamas „Lotus“ – triskart pateko į geriausiųjų dešimtuką ir kartą iškovojo įskaitinį tašką, užimdamas šeštą vietą.
„13 metų pirmą kartą įkopęs į bolidą supratau – noriu tapti „Formulės 1“ lenktynininku. Po nesėkmingų sezonų 1991–1994 metais aš laimėjau „Champ Car“ čempionatą, o tai suteikė galimybę grįžti į „Formulę 1“, – pirmuosius karjeros metus prisiminė A.Zanardi.
Net dešimt metų sportininkas varžėsi tai „Formulė 1“, tai „Champ Car“ lenktynėse iki tragiškos avarijos 2001-aisiais. „Champ Car“ varžybose Vokietijoje A.Zanardi turėjo galimybę iškovoti pirmą sezono pergalę, tačiau praradus bolido kontrolę į jį rėžėsi už nugaros važiuojantis varžovas.
„Per treniruotę bolidas važiavo puikiai. Žinojau, kad varžybos man bus puikios, ir likus 13 ratų iki finišo galvoje sukosi mintis: „Laimėjau, laimėjau!“ Kas atsitiko vėliau, atsimenu labai mažai. Pasakojo, kad išvykus iš aptarnaujančios zonos, į mane rėžėsi 190 mylių per valandą (305 km/h) greičiu važiuojantis Alexas Tagliani. Atsimenu, kad prieš tai turėjau problemų valdydamas bolidą ir pats išvažiavau ant vejos“, – sakė A.Zanardi.
Lenktynės buvo iškart nutrauktos, o į trasą nedelsdami atvyko medikai. Iš sumaitoto bolido A.Zanardį ištraukę gelbėtojai išvydo šiurpų vaizdą – lenktynininkui buvo nuplėštos abi kojos. Iki tol, kol italas atsidūrė ligoninėje, jis jau buvo netekęs trijų ketvirčių kraujo, o šansai išgyventi buvo beveik lygūs nuliui.
„Skausmas buvo begalinis. Žmona Daniela man pranešė, kad netekau abiejų kojų. Tikėsite tuo ar ne, ta diena buvo gera – žinojau, kad esu gyvas, – tikino A.Zanardi. – Kai pabudau iš komos, gydytojas pasakė, kad kojų dalies liko užtektinai, kad būtų pritvirtinti protezai. Tai reiškė, kad galėsiu vaikščioti ir daryti kitus dalykus, kuriuos geba eiliniai žmonės.“
Po mėnesius trukusios reabilitacijos nepaprastos valios ir ryžto kupinas A.Zanardi ne tik pasveiko, bet ir grįžo į bolidą. Praėjus mažiau nei dvejiems metams nuo avarijos italas startavo lenktynėse su specialiai pritaikytu bolidu.
„Sugrįžau į trasą, kurioje patyriau avariją, norėdamas įveikti tuos 13 ratų, kurių nepavyko nuvažiuoti tada, įvykus incidentui. Gydytojai nenorėjo leisti man startuoti, atliko kraujo testą, peršvietė galvą, o aš jiems atkirtau, kad praradau kojas, o ne galvą. Nesiskiriu nuo kitų lenktynininkų, o mano talentas yra protas“, – atskleidė italas.
A.Zanardi grįžo į lenktynes ir netgi sugebėjo laimėti keturis pasaulio žiedinių lenktynių čempionato (Would Touring Car Championship) etapus. Italas taip pat sėkmingai įsitraukė į neįgaliųjų sportą – vežimėliu įveikė ne vieną maratoną, tapo Londono parolimpinių žaidynių čempionu, o Rio de Žaneire iškovojo du aukščiausios prabos bei vieną sidabro medalius. Beje, pastarąjį pelnė praėjus lygiai 15 metų po avarijos Vokietijoje.
„Paprastai Dievui už tokius dalykus (parolimpiados medalius – lrytas.lt) nedėkoju, nes tikiu, kad Dievas turi daug svarbesnių dalykų. O šiandien turėjau pakelti akis į jį ir padėkoti. Esu labai laimingas, mano gyvenimas yra nesibaigiantis malonumas“, – po triumfo Rio de Žaneire sakė A.Zanardi.
