Sekmadienį tuo pačiu žirgu jojęs raitelis atsigriebė per Šiaulių mero taurės turnyrą.
A.Petrovas atrankos etape kartu su dar dešimčia sportininkų įveikė trasą be klaidų. Tačiau Vilniaus rajone gyvenantis sportininkas tai padarė greičiausiai – per 65,6 sek., todėl finale įgijo privilegiją varžytis paskutinis.
Žiūrovai jau buvo patikėję, kad nugalėtojo taurė atiteks kitai Lietuvos legendai Zigmantui Šarkai, trasoje sugaišusiam 35,53 sek.
Bet itin dideliu tempu jojęs A.Petrovas varžovui nepaliko šansų – kliūčių ruožą įveikė net 3,29 sek. greičiau ir didžiulę trofėjų lentyną papildė dar vienu prizu.
– Kas padėjo laimėti – sėkmė, meistriškumas? - „Lietuvos rytas“ paklausė sportininko.
– Sėkme nepavadinsi. Kryptingai siekiau šio rezultato, išnaudojau savo žirgo privalumus. Viskas – pagal planą.
– Ar prisibijojot Zigmanto Šarkos?
– Nejaučiu baimės nė vienam varžovui. Aišku, aš juos visus vertinu, bet tikrai nebijau.
Puikiai pažįstu daugelį raitelių, žinau ir jų, ir jų žirgų privalumus, todėl lengviau planuoti dvikovą.
Z.Šarkos rezultatas buvo tikrai neblogas, bet žinojau, kad su savo žirgu galiu trasą įveikti gerokai greičiau. Taip ir nutiko.
– Finale joti paskutiniam – didelis pranašumas?
– Taip, tai leidžia planuoti, įvertinti, kur ir kiek galima rizikuoti.
– Kaip vertinate šias jau gražia tradicija tapusias Pasaulio jojimo taurės konkūrų etapo varžybas Šiauliuose?
– Malonu, kad ir Lietuvoje vyksta Pasaulio jojimo taurės konkūrų etapas uždarose patalpose. Tokias varžybas suorganizuoti tikrai nėra lengva, jau nekalbu apie kainą.
Aišku, puiku, kad nereikia toli iš namų važiuoti. Jau tai – labai gerai.
