EUROLYGA 2023

Lietuva prisimena 2016-aisiais anapilin iškeliavusius sporto žmones

Lietuvai minint Visų šventųjų dieną ir Vėlines, kapus aplanko ne tik savo artimuosius pagerbti norinčios giminės. Žvakės uždegamos bei gėlės dedamos ir tiems mirusiesiems, kurių veikla ar darbais didžiavosi mūsų visuomenė ar organizacijos. Lapkričio 1-ąją gėlės guls ir ant naujų kapų, kuriuose ilsisi garsūs sporto žmonės. Per metus Lietuva neteko tikrai iškilių sporto pasaulio žmonių – itin daug jų neteko šalies lengvosios atletikos bendruomenė.

Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 1, 2016, 9:16 AM, atnaujinta May 9, 2017, 8:05 PM

Rimantas Daubaras

Eidamas 77-uosius metus vasario 22 dieną mirė nusipelnęs dviračių sporto treneris Antanas Rimantas Daubaras.

1940 m. sausio 28 d. gimęs A.R.Daubaras nuo 1965 m. dirbo Saločių vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytoju ir treneriu, 1984–1992 m. ėjo Pasvalio sporto komiteto pirmininko pareigas, nuo 1992 m. dirbo Paiešmenių vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytoju ir Pasvalio sporto mokyklos dviračių sporto treneriu, 2002–2004 m. vadovavo Pasvalio sporto centrui.

A.R.Daubaras – pirmasis Seulo olimpinių žaidynių plento dviračių grupinių lenktynių bronzos medalio laimėtojos Laimos Zilporytės treneris, daug kartų apdovanotas už nuopelnus Lietuvos sportui.

Audrius ir Petras Vytautas Santackai

Per pirmuosius keturis metų mėnesius Lietuvos sportas neteko tėvo ir sūnaus Santackų.

Sporto bendruomenėje ne tik savo veikla, bet ir puikiu humoro jausmu garsėjęs 78-erių Petras Santackas Anapiln iškeliavo įkandin savo sūnaus, vasario pabaigoje sunkios ligos palaužto puikaus kovinių sporto šakų ir kalnų slidinėjimo trenerio 55 metų Audriaus Santacko.

Petras Vytautas Santackas gimė 1938 m. kovo 11 d. Eigirdonyse  (Butrimonių vlsč., Alytaus apskr.).

Jo vadovaujama Vilniaus aukštojo sportinio meistriškumo mokykla aktyviai bendradarbiavo su Vilniaus pedagoginiu institutu, įkūrė jungtinę sportinės veiklos mokslinio tyrimo laboratoriją, sportininkų reabilitacijos centrą, rūpinosi reikiama mokslo įranga ir aparatūra, subūrė sporto mokslo ir sporto medicinos specialistų grupę.

P.Santacko išugdyti sportininkai pasiekė svarių laimėjimų olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose. Žymiausi jo auklėtiniai: V. Česiūnas, A. Vieta, V. Truškinas, A. Korolkovas, P. Šurskas (baidarių ir kanojų irklavimas), D. Pozniakas (boksas), R. Baltutytė, V. Cesiūnaitė, F. Kaleinikova (irklavimas), A. Jankūnaitė-Rupšienė, V. Šulskytė-Beselienė, V. Tuomaitė, L. Vinčaitė, R. Šidlauskaitė, Z. Bareikytė (krepšinis), V. Turla, A. Treinytė (kulkinis šaudymas), R. Valiulis, N. Sabaitė-Razienė, L. Baikauskaitė, R. Čistiakova (lengvoji atletika), R. Žulpa, R. Mažuolis, A. Juozaitis (plaukimas), D. Gudzinevičiūtė, V. Marcinkevičiūtė (skrendančių taikinių šaudymas), V. Vencienė (slidinėjimas), L. Balaišytė (stalo tenisas).

Aleksas Stanislovaitis

Balandžio 22-ąją Lietuvos sporte buvo paskelbtas gedulas. Ispanijoje, kur mūsų šalies lengvaatlečiai susirinko ruoštis varžyboms, mirė vienas garsiausių šalies trenerių Aleksas Stanislovaitis. Įvairiausių sporto šakų treneriams patarinėjęs A.Stanislovaitis tuomet prieš keturias dienas šventė 53-iąjį gimtadienį.

Jo mirtis šokiravo šalies sporto pasaulį. „Smūgis – didelis. Bendruomenė šokiruota. Esu mačiusi jo paskaitas, treniruotes. Mane visada žavėjo jo atsidavimas sportui, entuziazmas. Skaudu, kai mus palieka toks atsidavęs ir sportą mylintis žmogus. Tai netektis ir Lietuvos sporto mokslui“, – tuomet sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Mokslininko laipsnį turintis A.Stanislovaitis tądien rytą neatėjo pusryčiauti, todėl sportininkai ėmė ieškoti trenerio. Jį rado negyvą viešbučio kambaryje.

Tarp Ispanijoje susirinkusių lengvaatlečių buvo ir keturi A.Stanislovaičio auklėtiniai.

A.Stanislovaitis su žmona, buvusia bėgike, Jūrate Kudirkaite prieš porą metų sulaukė dukrelės.

„Labai ja didžiavosi. Ji – tarsi jo palikimas šioje žemėje. Jis visada rodydavo jos nuotraukas, filmuotą medžiagą. Labai džiaugėsi“, – sakė Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės treneris Kęstutis Jezepčikas.

Algimantas Vilkas

Birželio 12-ąją eidamas 80-uosius gyvenimo metus mirė Lietuvos nusipelnęs lengvosios atletikos treneris Algimantas Vilkas.

Algimantas Vilkas gimė 1936 m. birželio 16 d. Kaune. 1959 m. baigė Lietuvos kūno kultūros institutą. 1960–1986 m. dirbo „Darbo rezervų „ draugijos Respublikinėje taryboje lengvosios atletikos treneriu – dėstytoju, mokomojo –  sportinio skyriaus vedėju, vyr. treneriu – dėstytoju.

1986–1987 m. Vilniaus aukštojo sportinio meistriškumo mokyklos treneris – dėstytojas, 1987–1991 m. Respublikinės aukštojo sportinio meistriškumo mokyklos vyr. treneris, 1991–1997 m. respublikinio sportininkų rengimo centro vyr. treneris – dėstytojas, 1997–2001 m. Lietuvos olimpinio sporto centro vyr. treneris – dėstytojas, 2002–2006 m. Vilniaus olimpinio sporto centro treneris – dėstytojas.

Tarp žymiausių Algimanto Vilko auklėtinių – pasaulio rekordininkė ir vicečempionė Ana Ambrazienė-Kosteckaja, olimpinė vicečempionė Laima Baikauskaitė, pasaulio ir Europos čempionatų prizininkas olimpietis Aleksandras Antipovas.

Romualdas Navickas

Spalio 22 diena po sunkios kovos su vėžiu eidamas 62-uosius metus mirė Lietuvos kovos menų legendinis sportininkas bei treneris Romualdas Navickas.

R.Navickas buvo pasaulio K-1 Mėgėjų federacijos viceprezidentas, nuožmus bušido kovotojas, Sausio 13-osios Seimo gynėjas, dirbo treneriu Kauno kovos menų centre.

R.Navickas buvo TSSR karatė pilno kontakto čempionas, Japonijos meistrų įvertintas WWKC 8 Dano juodo diržo meistro vardu.

Tokio aukšto įvertinimo Lietuvos istorijoje dar niekas niekada neturėjo, kadangi jį suteikė penkios susijungę kovos menų asociacijos.

Bušido legenda Akira Maeda R. Navickui suteikė garbingą 6 Dano bušido juodo meistro vardą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.