Kviečiame prisiminti tris ryškiausius pasitraukimus, įvykusius šiais metais.
1. Karjerą baigė Eurolygos medalio laimėtoja Rima Valentienė
Moterų krepšinio gerbėjams gerai pažįstama viena tituluočiausių Lietuvos žaidėjų Laima Valentienė šią vasarą paskelbė, kad baigia profesionalės karjerą.
38-erių moteris nuo 1997 metų atstovavo Lietuvos rinktinei, o su pirmuoju savo klubu Vilniaus „Lietuvos telekomas“ iškvojo Eurolygos bronzos medalį. Po šio pasiekimo tuometinis prezidentas Valdas Adamkus krepšininkei už nuopelnus Lietuvai įteikė Riterio kryžiaus ordiną.
Per visą karjerą R. Valentienė net penkioliktą kartų yra tapusi šalies čempione , trylika kartų iškvojo Baltijos taurę bei yra daugkartinė LKF (Lietuvos krepšinio federacijos) taurės laimėtoja. Šiuos titulus ji iškovojo vilkėdama ne tik „Lietuvos telekomo“, bet ir Vilniaus TEO, Kauno „Viči-Aisčių“, Vilniaus „Kibirkšties“ ir „Utenos“ marškinėlius. 2013 metais moteris vienintelį kartą ragavo legionierės duonos ir buvo išvykusi į Latvijos „Cesis“ ekipą.
Vos 170 cm ūgio žaidėja aikštėje pasižymėjo ne tik kaip pagrindinė atakų organizatorė, bet ir patikima snaiperė. Išskirtine trajektorija metanti R. Valentienė LMKL „Žvaigždžių dienos“ tritaškių konkurso laurus nuskynė net tris kartus, o 2011 buvo pripažinta geriausia Lietuvos krepšininke.
Iškovojusi daugybę titulų šią vasarą moteris nusprendė atsisveikinti su profesionaliu sportu ir dėmesį skirti būtent krepšinio populiarinimui.
„Jaučiuosi save realizavusi ir viską laimėjusi. Išeinu ne todėl, kad kankina traumos. Ateina nauja karta, dabar jai metas reikštis. Pabaigusi karjerą sulaukiau pasiūlymo iš LMKL direktorės tapti socialinio projekto „Tapk krepšinio žvaigžde“ ambasadore ir mielai jį priėmiau. Apskritai esu veikli, man patinka kurti ir bendrauti su žmonėmis, todėl ir turiu daugiau veiklų“,- neseniai sakė R. Valentienė.
Krepšininkė jau yra įkūrusi savo vardo krepšinio mokyklą, važinėja po Lietuvą skatindama vaikus sportuoti, o laisvalaikiu padeda ir „Ukmergės“ komandos trenerių štabui, nes pasaruosius du sezonus „Utenos“ ekipoje dirbo žaidžiančia trenerio asistente.
R. Valentienė jau yra išbandžiusi ir komentatorės duoną, tad neslepia, jog nuo sporto toli atsitraukti tikrai nežada.
2. Robertas Javtokas atsisveikino su Lietuvos rinktine
Rio de Žanerio olimpiada Robertui Javtokui buvo paskutinė. Su nacionaline rinktine septintą vietą užėmęs krepšininkas po paskutinių rungtynių neslėpė liūdesio, jog nepavyko atsisveikinti skambesniu pasiekimu.
Brazilijoje 36-erių krepšininkas pasirodė dviejuose mačuose, aikštėje iš viso praleido 14 min., o taškų neįmetė.
Tačiau ši nesėkmė nesumenkina R. Javtoko indėlio net penkioliką metų atstovaujant vyrų rinktinei. Nacionalinėje komandoje R.Javtokas debiutavo 2000-aisiais ir iš viso sužaidė 197 rungtynes, per jas pelnydamas 1108 taškus.
Vidurio puolėjas yra iškovojęs 2010 m. pasaulio čempionato bronzą, 2013 m. ir 2015 m. Europos pirmenybių sidabrą, o 2007 m. – bronzą.
Olimpinės rinktinės aprangą R.Javtokas vilkėjo 2004, 2008 ir 2016 m. Prieš ketverius metus jis negalėjo vykti į Londoną dėl atrankos turnyre patirtos traumos.
Daugelį kartų R. Javtokas rinktinei padėjo net kęsdamas skausmus, kuomet sveiko po 2003 metais įvykusios motociklo avarijos bei 2014 metais patirtų nugaros ir delno operacijų. Krepšininkui žaisti pavykdavo tik skausmą malšinančių vaistų pagalba.
Šiuo metu R. Javtokas žaidžia Kauno „Žalgirio“ ekipoje. Vis dėlto veterano vaidmuo Kauno komandoje vis mažėja.
Ir jei praėjusį sezoną R.Javtokas ilgai nežaidė dėl traumos, tai šį sezoną buvęs ilgametis jo bendražygis Lietuvos rinktinėje, dabartinis „Žalgirio“ treneris Šarūnas Jasikevičius vidurio puolėją į aikštę leidžia ne kiekvienose rungtynėse.
Trumpai rungtyniaujantis R.Javtokas šį sezoną Eurolygoje pelno 1,3, o LKL 8,4 taško.
3. Jonas Kazlauskas pasitraukė iš Lietuvos rinktinės trenerio posto
Po Rio de Žaneiro olimpiados su vyrų rinktine atsisveikino ir dešimt metų jai paskyręs treneris Jonas Kazlauskas. Nors LKF ir sirgaliai nebuvo linkę dėl pasiekto rezultato kaltinti vien stratego, tačiau pasibaigus sutarčiai pats J. Kazlauskas nusprendė, kad nori padėti tašką.
62-ejų vyras pirmą kartą prie rinktinės vairo stojo 1997 metais ir dirbo iki pat 2001 m. Į rinktinę jis grįžo 2012 metais.
Su J.Kazlausku Lietuvos rinktinė du kartus tapo Europos vicečempione (2013 ir 2015 m.) ir kartą laimėjo olimpinių žaidynių bronzos medalius (2000 m.)
Skaičiuojant visą trenerio darbą, jis su rinktine dalyvavo 84 rungtynėse ir 66,6 proc. jų baigėsi pergale – 56 pergalės, 28 pralaimėjimai.
„Praleidau dešimt metų rinktinėje, buvo skaudžių pralaimėjimų ir gražių pergalių. Viską apgalvojęs didžiuojuosi, kad kai kas pavyko, kai kas ne. Bet ateina laikas, kai viskas turi baigtis“, – grįžęs iš 2016 metų olimpiados sakė treneris.
Niekam ne paslaptis, kad J. Kazlauskas turėjo nemažą autoritetą tiek tarp krepšininkų, tiek tarp LFK atstovų. Pastarieji specialistui pranešus apie atsistatydinimą dar tikėjosi jį perkalbėti, tačiau J. Kazlauskas sprendimo nepakeitė.
„Jonas Kazlauskas dirbo, kaip sakoma, ant geriausio rezultato ribos – per trejus metus išspausti du Europos sidabro medalius, ketvirtąją vietą pasaulio čempionate, tai ne kiekvienam duota. Jam reikia tik padėkoti už tokį fantastišką rezultatą. Bet tai matomoji medalio pusė – kaip sakoma, ji būtina sirgaliams. Dar labiau treneriui reikia nusilenkti, kad jis palieka rinktinę jau parengtą kitų metų čempionatui“, – taip apie J. Kazlauską atsiliepė krepšinio ekspertas Sergėjus Jovaiša.
Skelbta, kad J. Kazlauskas gali treniruoti Tel Avivo „Maccabi“ klubą, tačiau žydai pasirinko latvių strategą Ainarą Bagatskį. Tačiau neabejojama, jog žinomas krepšinio specialistas dar sulauks savojo šanso klubiniame krepšinyje.
