Krav magos savigynos meną sukūrė žydai, kad apsigintų nuo nacių, bet dabar žmonės jo mokosi ir tam, kad būtų saugūs gatvėse.
Antrojo pasaulinio karo metais Vengrijoje gyvenęs Slovakijos žydas Imrichas Lichtenfeldas praktikavo kovos menus – boksą ir imtynes. Norėdamas padėti savo tėvynainiams apsiginti nuo nacistinės Vokietijos kareivių I.Lichtenfeldas pradėjo juos mokyti šių kovos menų. Taip atsirado krav maga.
Tai yra geriausių kovos sistemų technikų rinkinys. Treniruočių principai tokie pat kaip ir sportinių kovos sistemų, bet skiriasi tikslas – išmokyti apsiginti pasitelkiant fizinį, psichologinį ir moralinį tobulėjimą.
Žinių sėmėsi Izraelyje
Neseniai V.Jokubauskas ir keli jo klubo nariai vyko į Izraelį, kur treniravosi kartu su geriausiais „Krav Mag Haim Zut“ asociacijos instruktoriais.
Per treniruotes patirtimi dalijosi asociacijos vadovas Haimas Zutas. Tai aukščiausią krav magos meistriškumo laipsnį (10 daną) turintis meistras, kuris šį įvertinimą gavo iš paties I.Lichtenfeldo rankų.
V.Jokubauskui Izraelyje buvo suteiktas mėlynasis diržas.
Krav maga yra ištikima pradinei meistriškumo sistemai, I.Lichtenfeldo perimtai iš kodokan dziudo – baltasis, geltonasis, oranžinis, žaliasis, mėlynasis, rudasis ir juodasis diržai.
Juodasis diržas žymi pirmą daną, meistro lygmenį. Izraelyje su šios savigynos sistemos pagrindais daugelis susipažįsta tarnaudami kariuomenėje.
Nors tai agresyvi kovos sistema, neretai krav magos Izraelyje vaikai mokosi nuo penkerių metų“, – pasakojo V.Jokubauskas.
Išugdomi savigynos refleksai
Lietuvio viešnagė truko kiek ilgiau nei savaitę, o kiekviena diena prasidėdavo rytiniu krosu prie jūros.
Užsidirbę pusryčius dalyviai traukdavo pavalgyti ir po trumpos pertraukėlės, skirtos treniruočių inventoriui pasiimti ir persirengti, traukdavo į treniruočių salę.
„Tobulindavome kovinę techniką – kaip apsiginti prieš ginkluotą priešininką. Treniruodavomės ilgai – su pietų pertraukomis iki 18–19 valandos“, – įspūdžiais dalijosi V.Jokubauskas.
Krav magos kovotojo parengimą sudaro dvi dalys – technikos įvaldymas iki gebėjimo ją atlikti automatiškai ir kovinių refleksų išlavinimas.
Per treniruotes stengiamasi maksimaliai imituoti savigynos reikalingas situacijas.
„Žmogus turi dirbti automatiškai, kartu lanksčiai prisitaikydamas prie aplinkybių. Kiekviena fizinė konfrontacija yra chaosas, labai sunku numatyti, kas bus“, – pasakojo lietuvis.
Teorija – sausa šaka
Treniruotės sunkios tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Taip žmonės po truputį pripranta prie psichologinio bei fizinio streso, labai susilpnėja baimė.
Žmonės čia mokomi elgsenos ekstremaliose situacijose, priimti teisingus sprendimus ir susidaryti elgsenos algoritmus konfliktinėms situacijoms spręsti. Praktika yra svarbiausia.
„Jeigu žmogus tiesiog klausytų teorinį psichologijos kursą, tai duotų nedaug naudos. Turi tai patirti, patirtimi turi įvaryti tas žinias į kraują. Tada ekstremaliomis aplinkybėmis reaguoji ramiai, nes tai jau tapę įprastu dalyku“, – sakė V.Jokubauskas.
Vienas svarbiausių veiksnių norint konfliktinėje situacijoje būti nugalėtoju ir išvengti nemalonumų – laiku priimti sprendimai.
„Priimti sprendimus konfliktinėmis aplinkybėmis sudėtinga ir dažnai per vėlu, – aiškino krav magos instruktorius. – Kodėl? Nes priimdamas sprendimą žmogus neišvengiamai abejoja ir jį priima netinkamai ar pavėluotai.“
Paprastas pavyzdys, kurį pateikia V.Jokubauskas, – pakliuvęs į konfliktą žmogus iš paskutiniųjų stengiasi neatlikti jokių fizinių veiksmų tikėdamasis, kad viskas baigsis ramiai, nors mato, kad išvengti fizinio susidūrimo tikimybė maža.
Dvejonių padarinys – ne visa jėga atliktas smūgis. Jis nesužeis priešininko, gali tik dar labiau jį suerzinti, o to baigtis dažnai būna skaudi.
„Jeigu besiginantis atliktų savigynos veiksmus tiksliai žinodamas, kad konfliktas neišvengiamas, jo smūgis būtų pirmas, užtikrintas ir iš tos situacijos jis dažnai išeitų kaip nugalėtojas“, – teigė V.Jokubauskas.
Esmė – beginklė kova
Krav magos mokymasis paremtas laipsniškumu – kaip apsiginti nuo ginkluoto priešininko ar pačiam panaudoti ginklus, išmokstama tik stipriai pažengus į priekį.
„Jeigu žmogus negali apsiginti nuo beginklio užpuoliko, tai nuo ginkluoto tuo labiau negalės. Pirmiausia didelę dalį laiko skiriame beginklei kovai.
Vėliau po truputį duodame technikos kovojant prieš ginklus – lazdą, peilį, pistoletą. Akcentuojame, kad paskutinis dalykas, kurį reikėtų daryti, tai gintis neturint ginklo prieš ginkluotą žmogų.
Ir svarbiausia – kad fizinė savigyna yra paskutinė priemonė, kai kito pasirinkimo tiesiog nėra“, – pasakojo instruktorius.
Įmantrauti nereikia
Čia nėra įmantrios technikos, kuri pamirštama pavargus, esant sužeistam ar kai kraujyje didelis adrenalino kiekis.
Pirmiausia išmokstama naudotis įgimtais refleksais. Vienas tokių pavyzdžių – kai žmogus smaugiamas, o rankomis bando sušvelninti smaugimą sugriebdamas jį smaugiančias rankas.
Krav maga pradinį refleksą pratęsia paprasta patikima savigynos technika. Vėliau pereinama prie taikinio – užpuoliko. Čia smūgiuojama į labiausiai pažeidžiamas vietas.
Krav magos savigynoje akcentuojamos labiausiai pažeidžiamos kūno vietos. Tuo krav maga labiausiai ir skiriasi nuo sportinių kovos sistemų.
Ar dažnai ši technika panaudojama realiose situacijose?
„Panaudoti gyvenime netenka dėl daugelio priežasčių.
Tie, kurie užsiima kovos menais, skirtais savigynai, pasitiki savo jėgomis ir tai vienas svarbiausių psichologinių dalykų.
Žmogus, kuris užsiima savigyna, nebūna panašus į auką. Agresorius retai rinksis atakos taikiniu žmogų, kuris pasitiki savimi. Jis iš esmės atrodo pavojingai“, – aiškino instruktorius V.Jokubauskas.
