Aurimas Palšis – buvęs profesionalus krepšininkas, žaidęs ir Kauno „Žalgiryje“, ir Vilniaus „Lietuvos ryte“. Jo žmona Daiva studijuodama Kūno kultūros institute irgi daug sportavo, žaidė krepšinį.
186 cm ūgio, ilgakojė, liekna – A.Palšytė tiesiog sukurta šokinėti į aukštį.
„Genai“, – dar 2012-aisiais per Londono olimpiadą kalbėdamasi su „Lietuvos rytu“ sakė D.Palšienė.
Bet pirmagimei mama nelinkėjo sportininkės kelio.
„Maniau, šeimoje užteks vieno sportininko. Gimė dukra – jokių sportų jai nereikia. Tegul būna šokėjėlė ar dainorėlė“, – sakė D.Palšienė.
Kaune gimusi A.Palšytė nuo penkerių metų lankė baletą, šokio studiją, grojo pianinu, dainavo chore, dalyvavo dviejose Dainų šventėse. Mergaitei net buvo siūloma persikelti į M.K.Čiurlionio menų mokyklą.
Mėgino atkalbėti nuo sporto
„Bandžiau daryti viską, kas įmanoma, kad dukra neitų į sportą. Bet kai pradėjo augti, supratome, kad nebus be sporto“, – sakė D.Palšienė.
Airinė pirmiausia išbandė krepšinį. Tačiau kai atstovaudama savo mokyklai pasirodė lengvosios atletikos varžybose, trenerė Tatjana Krasauskienė talento jau nepaleido.
A.Palšytė dar 2011-aisiais peršoko 196 cm aukštį ir pakartojo Nelei Žilinskienei priklausiusį 17 metų senumo Lietuvos rekordą. Stebėdami dukters pasirodymą Londono olimpiadoje Aurimas Palšis su žmona tikėjo: Airinė ateityje tikrai peržengs 200 cm ribą.
„Turėdama tokius duomenis – laisvai, – tada sakė buvęs krepšininkas. – 195 cm ji peršoka su nemaža atsarga. Pridėkite tuos centimetrus, ir bus du metrai.“
„Paklauskit pelėdos apie gražiausią vaiką, – D.Palšienė kiek kuklinosi kalbėti apie dukros perspektyvas, bet vis dėlto pridūrė: – Du metrai – realu.“
Užsispyrusi ir savarankiška
Sportininkės tėvai geriau nei kas nors kitas žino, ką užsispyrusi gali A.Palšytė.
„Jos Zodiako ženklas yra Vėžys, tad galite įsivaizduoti, koks charakteris“, – sakė A.Palšis.
„Jei užsispiria, visada pasiekia. Bet kokia kaina. Ji įsiklauso, ką sakau, ir dažnai pritaria mano nuomonei, bet vis tiek galiausiai siekia savaip. Bet kurioje srityje – ar norėtų daikto, ar rezultato. Ir viską nori išbandyti pati, – vyrui antrino D.Palšienė. – Bandome perspėti: nesielk taip, nes bus blogai. Ji atšauna – leiskite man daryti savo klaidas.“
A.Palšytė – individualistė. Ką padarė ar ko nepadarė – kaltina tik save. Ir krepšinį ji metė todėl, kad tai komandinis sportas: nepatiko nei stumdytis, nei būti komandoje.
„Užsispyrimas ir charakteris jai labai padeda sporte. Bet šiaip Airinė man kaip mamai – labai geras vaikas“, – per Londono žaidynes „Lietuvos rytui“ sakė D.Palšienė.
Dėmesys – ne našta
Mamai ji visada bus vaikas. Bet tapusi šuolių aukštį žvaigžde A.Palšytė atsidūrė daugybės žmonių dėmesio centre.
„Airinės būna labai gaila, – prieš penkerius metus prisipažino D.Palšienė. – Man idealus variantas – kad ji būtų paprasta mergaitė, baigtų mokyklą, universitetą, ištekėtų – turėčiau anūkų. Ir jokio dėmesio. O čia visi tikisi. Kas nors nepasiseks – suvalgys. Lietuviai nemoka nei džiaugtis kitų laime, nei suprasti kitų nesėkmių.“
A.Palšytė moko motiną: atsiribok nuo visko, neskaityk, ko nenori žinoti. O pati, atrodo, moka susitvarkyti su psichologine našta.
„Jos pasitikėjimas – visai nevaikiškas, koks būdavo anksčiau. Po Londono olimpiados atrankos ji pasakė: man tie 80 tūkstančių žiūrovų stadione – tik spalvotos kėdutės“, – kalbėjo D.Palšienė.
Olimpiados debiutantės Londone išties nekaustė nerimas. „Pagrindinis jaudulys buvo prieš porą savaičių. Atrodė, kad bus šakės, kai kitą dieną reikės šokinėti, nesusitvarkysiu. Bet kuo arčiau starto, tuo darėsi ramiau, – kalbėjo A.Palšytė. – Vienas geras draugas man pasakė: tu jau padarei visą pagrindinį darbą, eik į varžybas kaip į šventę – mėgaukis, džiaukis, visas dėmesys bus tau. Todėl atėjusi į stadioną stengiausi džiaugtis, švęsti šią dieną ir man pasisekė.“
Tėvo šuolis – pamoka
Daug metų krepšinį žaidęs A.Palšis – jo profesionalo karjera truko 14 metų – puikiai žino, kaip atletas jaučiasi varžybų katile.
„Kai žaisdavo „Žalgiris“, Halė švilpdavo, rėkdavo – koks būdavo garsas! Ant suolo sėdėdamas dar girdi, bet jeigu įėjai į aikštę – nieko negirdi. Išsijungi, susikaupi, ir viskas“, – kalbėjo A.Palšis.
Anksčiau A.Palšis duodavo sporto pamokų savo dukrai. Jis vežiodavo Airinę į treniruotes ir laukdamas jos pasitreniruodavo pats.
A.Palšytė buvo gal dvyliktokė, kai 190 cm ūgio tėvas jos akivaizdoje peršoko 165 cm.
„Peršokau jau rimtai nebesportuodamas. Aš moku šuolių techniką. Prieš tai trenerė Airinei pasakė: pažiūrėk, kokių klaidų jis padarys. Bet kaip tik tas bandymas pasisekė idealiai“, – šypsojosi buvęs krepšininkas.
Vardą rinko ilgai
Tolimi nuo sporto žmonės nežino, kuo užsiima A.Palšytė, tačiau visi pastebi jos retą vardą – Airinė.
„Aš tiesiog niekaip negalėjau išrinkti patinkančio mergaitės vardo. Išvažiuodama gimdyti pasakiau Aurimui: jei bus pana, galvok tu“, – pasakojo D.Palšienė.
Vyras pasistengė.
„Sėdėjome draugų kompanijoje, šventėme tą reikalą. Pasiūlymų buvo įvairių. Kažkas pasiūlė: gal Airija. Sakiau, valstybių pavadinimai tikrai netiks. Raizgėm raizgėm, išėjo Airinė, ir man patiko“, – sakė A.Palšis.
Jo žmona kurį laiką negalėjo priprasti prie negirdėto vardo.
„Paskui pagalvojau: užaugs ir pasikeis pati į tradicinį lietuvišką: Rūtelė, Eglutė ar dar kokį nors, madingą tuo laiku. Tačiau ji nė negalvoja – sako, aš viena Airinė. Tik kirčiuoti reikia visus mokyti – būtinai pirmąją raidę“, – kalbėjo šuolininkės mama.
Savo mėgstamiausią vardą D.Palšienė davė sūnui – Dominykas yra dvejais metais jaunesnis už seserį.
