„Geriau net negalėjau tikėtis – tiesiog fantastiška. Viskas įvyko tą dieną, kai reikėjo, kur reikėjo. Laimėti ir dar su tokiu rezultatu – labai geras jausmas“, – džiaugsmo pilnu balsu įspūdžiai dalinosi šviežiai iškepta Europos čempionė.
Vilniuje ją pasitiko brolis, tėvai, draugai ir kiti artimi žmonės. 24-erių A.Palšytė paskendo gėlių jūroje, fotoaparatų blykstėse ir sveikinimų lavinoje.
Netrukus, vos tik išsilaisvino iš gausybės žmonių būrio, iš kišenės ji traukė aukso medalį.
„Nežinau ar tikras, bet jau visų nučiupinėtas. Buvo visiems rodytas ir per daug rankų perleistas“, – juokėsi sportininkė.
Šeštadienį iškovotas Europos čempionės titulas tapo pirmuoju tokio aukšto lygio varžybų laimėjimu.
Lietuvė paskutiniu bandymu įveikė 201 cm ūgio kartelę, užfiksuodama Lietuvos rekordą ir geriausią asmeninį rezultatą.
Už nugaros mūsiškė paliko olimpinę čempionę ispanę Ruth Beititą. Šiai pakluso 194 cm aukštis. R.Beitita, kai A.Palšytė įveikė 201 cm aukštį, šypsojosi ir plojo lietuvei.
„Esame neblogos draugės, palaikome ryšį. Ji tikrai nuoširdžiai džiaugėsi“, – neabejojo Airinė.
Prieš mėnesį Lietuvoje jį pirmą kartą įveikė 200 cm aukščio kartelę. Kiek jai reiškia dar vienas pridėtas centimetras prie geriausio pasiekimo?
„Paprastam žmogui vienas centimetras yra nedidelė atkarpa liniuotėje, o man tokiame aukštyje tas centimetras – nežmoniškas pasiekimas, – lygino ji. – Tai reikalavo begalės pastangų, darbo, prakaito, pykčio ir skausmų. Tai yra labai vertinga“.
Kiek dar aukščiau gali kilti ji?
„Kiek pavyksta peršokti virš dviejų metrų – tai jau sėkmės, talento, genų, treniruočių, darbo ir kitų aplinkybių faktorius. Nereikia savęs riboti. Tikiuosi, kad sėkmė nenusisuks ir viskas sėkmingai klostysis toliau“, – apie didesnius aukščius kalbėjo atletė.
Su nauju sezonu atėjo ir įspūdingi pasiekimai – daugelį metų lietuvė likdavo šalia nugalėtojų pakylos ir niekaip neįveikdavo magiškos dviejų metrų aukščio ribos.
„Buvau labai nusivylusi po Rio žaidynių, buvau gilioje depresijoje. Man tikrai reikėjo laiko, kad atsistatyčiau. Daug diskutavome su trenere, sporto mokslininkais, pradėjau dirbti su naujais psichologais, buvo keičiami treniruočių elementai. Išėmėme vienus dalykus, bandėme kitus. Kardinaliai pakeičiau savo bėgimą, o tai yra labai sudėtinga.
Dažniausiai sportininkai nesiryžta tam, bet metai po olimpinių žaidynių tam yra tinkami. Ir kaip matome, tie eksperimentai puikiai pasiteisino. Manau, kad turėjau baimių dėl tų pokyčių, bet sezono eigoje pasimatė, kad viskas yra gerai ir nereikia bijoti kartais kažką keisti ir eksperimentuoti“, – baimę kėlusį etapą prisiminė sportininkė.
Šuolininkė į aukštį pripažino – kadaise yra sulaukusi kvietimo treniruotis JAV, tačiau po įspūdingos pergalės šeštadienį padidėjusio dėmesio nepastebėjo.
„Esu anksčiau sulaukusi kvietimo treniruotis JAV, bet mes, lengvaatlečiai, ir taip Lietuvoje retai būname. Vykstame treniruotis į užsienį, nes ten yra geresnės sporto bazės, oras geresnis. Jeigu užtenka finansavimo, būname užsienyje. Papildomų kvietimų po šeštadienio nebuvo, visi leido pasidžiaugti medaliu“, - nusišypsojo ji.
Prieš pasipylusias pergales A.Palšytė buvo sakiusi, kad jos svajonė – Europos, pasaulio ir olimpinės čempionės titulai. Prie vieno iš šių tikslų ji jau gali dėti varnelę. Kas toliau?
„Svajoju apie Tokijo olimpines žaidynes. Turiu gerą komanda ir tikiu, kad kartu eisime ir pasieksime tai, apie ką svajoju“, – ryžtinga sportininkė.
