Keliolika rankinio sporto organizacijų, prašiusių paramos
reikalingam inventoriui įsigyti, liko nieko nepešę. Paramos
nesulaukė ne tik atskiri klubai, bet ir Lietuvos rankinio lyga,
Lietuvos rankinio federacija.
Lietuvos rankinio federacijos (LRF) generalinis sekretorius
Miglius Astrauskas laišku kreipėsi į KKSD su prašymu paaiškinti,
kuo remiantis buvo skirstomos departamento administruojamo fondo
lėšos.
„Federacija anksčiau apskritai neteikė paraiškų inventoriui
gauti, tad negalima pasakyti, kad mums finansavimo neskyrė dėl to,
kad ankstesniais metais gavome didelį finansavimą. Inventoriui
paraišką teikėme pirmą kartą, nes padidėjo tarptautinėse varžybose
dalyvaujančių nacionalinių rinktinių skaičius. Dabar rinktinių jau
yra dešimt. Visada stengėmės patys aprengti sportininkus, suteikti
reikalingą inventorių ieškodami partnerių, rėmėjų, rašydami
projektus Europos rankinio federacijai ir mums tai sekėsi visai
neblogai. Nesėdime sudėję rankų ir neprašome tik fondo pagalbos,
tačiau dabar dėl didesnio sportininkų skaičiaus nebesugebame jų
visų aprengti ir prašėme skirti bent kelių tūkstančių eurų
finansavimą. Deja, jis nebuvo skirtas“, – sakė M. Astrauskas.
Pasak jo, buvo sukurtos naujos taisyklės, nurodyta, kad
paraiškos, surinkusios iki 55 balų, negali pretenduoti į
finansavimą. Bet paskui esą daromos išimtys.
„Balai parašyti vienaip, o finansavimas paskirstytas kitaip.
Tai nesuprantama, atrodo neskaidru ir nelabai siejasi su mūsų
valstybės sporto politika, kuri yra išdėstyta Lietuvos 2014-2020
metų sporto strategijoje. Čia kalbu ne vien apie rankinį, bet ir
apie kitus komandinių žaidimų atstovus. Norėtųsi žinoti, kokie yra
tie finansavimo kriterijai, kaip ruošti paraiškas, kad klubai
galėtų gauti jiems reikalingų lėšų“, – kalbėjo M. Astrauskas ir
pridūrė, kad federacijos pateikta paraiška surinko 78 balus.
„Buvo daug projektų, kurie surinko mažiau balų, bet gavo
finansavimą. Suskaičiavau, kad inventoriui įsigyti finansavimą gavo
136 projektai, iš kurių mes aplenkėme 102. Tuomet darosi nelabai
suprantama, kam reikalingi tie ekspertai, kur viešumas, skaidrumas?
Kodėl paraiškai, surinkusiai 78 balus, neskiriamas finansavimas?
Matėme, kad net keliolikos tūkstančių eurų finansavimas buvo
skirtas paraiškai, kuri surinko tik 44 balus. Tada nežinau, kokiais
principais ir kriterijais remiamasi“, – kalbėjo Lietuvos rankinio
federacijos atstovas.
Vertinimo peripetijomis stebėjosi ir Lietuvos rankinio lygos
(LRL) valdybos pirmininkas Algis Mikučionis. Pasak jo, lyga į
departamentą dėl paramos inventoriui kreipėsi pirmą kartą.
„Mes ne pirmą kartą kreipėmės į departamentą gauti finansinę
paramą iš fondo, bet neatsimenu, kada būtume kažką anksčiau gavę.
Mums kartą net buvo pasakyta, kad galime paraiškų net nerašyti, nes
paramos negausime. Šiemet nusprendėme paprašyti pinigų reikalingoms
technologijoms įsigyti – rankinio rungtynių statistikos programai,
kuri leistų klubams operatyviai pranešti rungtynių eigą,
rezultatus, sukurti ir pildyti žaidėjų ir komandų duomenų bazę.
Manau, tai progresyvus dalykas ir vadinamieji ekspertai turėjo į
tai atkreipti dėmesį. Tačiau net į šį projektą departamentas
neatkreipė dėmesio“, – sakė A. Mikučionis.
Pasak jo, Lietuvos rankinio lyga yra viena aukščiausio rango
rankinio organizacijų Lietuvoje. Aukščiau tėra federacija ir
nacionalinė rinktinė.
„Mes ruošiame nacionalinei rinktinei žaidėjus, ne kas nors
kitas. Tačiau ką kalbėti apie lygą, jeigu Lietuvos rankinio
federacija, prašiusi inventoriaus rinktinėms, liko be nieko.
Atrodo, kad skaidrumo kaip nebuvo tose dalybose, taip ir nėra. Tai
baseinus statom, tai dviračiais visi pradedam važinėti. Reikia
atsižvelgti į tai, kad rankinis yra olimpinė sporto šaka ir pagal
visus reitingus ji tikrai nėra paskutinė“, – nuomonę reiškė LRL
valdybos pirmininkas A. Mikučionis.
Lietuvos nacionalinės vyrų rankinio rinktinės vyriausiasis
treneris, Klaipėdos „Dragūno“ treneris Artūras Juškėnas taip pat
buvo nusivylęs pinigų dalybomis.
„Ką rankininkams reikia padaryti, kad gautume finansavimą? Kuo
mes esame blogesni? Kyla klausimas, ką vertina ekspertai.
Įsivaizduokite – tas pats žmogus parašo dvi paraiškas dviem
klubams. Vienas jų yra daugkartinis čempionas, dalyvauja Lietuvos
ir Europos turnyruose, o kitas rungtyniauja tik Lietuvoje ir titulų
praktiškai neturi. Daugiau pasiekęs klubas surenka net mažiau balų
už mažiau pasiekusįjį, o finansavimo negauna nė vienas klubas. Ar
mums nereikia aprangų, sportinės avalynės?“, – apmaudą liejo A.
Juškėnas.
Pasak trenerio, norisi išgirsti aiškų atsakymą, kodėl KKSD
ekspertams rankinio atstovų paraiškos pasirodė nevertos
finansavimo. Vienintelė finansuota paraiška – Vilniaus „Šviesos“
klubo, kuriam skirta 800 eurų. Tačiau, pasak rankinio bendruomenės
atstovų, tokia suma vargu ar klubui stipriai padės.
„Mums tereikia atsakymo. Jeigu pasakys, kad nesame verti
paramos, pretenzijų neturėsime. „Dragūnas“ kaip nors išgyvens,
tikime, kad mums padės Klaipėdos miesto savivaldybė, tačiau
rinktinei yra sunkiau. Mes stengiamės iš paskutiniųjų, kabinamės,
rungtyniaujame, stengiamės nugalėti. Departamentas deklaruoja, kad
yra atviri, tad dabar mes ir laukiame atvirumo, paaiškinimo, kuo
nusikalto rankinio visuomenė, kad ankstesniais metais gaudavę bent
šiek tiek pinigų inventoriui, šiemet negavome nieko. Nejau mes
blogiau pradėjome dirbti? Kur tie principai, apie kuriuos
departamentas bando taip garsiai kalbėti?“, – klausė nacionalinės
rinktinės ir daugkartinio šalies čempiono „Dragūno“ treneris.
LRF generalinis sekretorius M. Astrauskas sakė, kad federacijai
teks ieškoti, kur sutaupyti, surasti daugiau rėmėjų, nes suma,
kurios federacija negavo, jos biudžeto atžvilgiu nėra didžiulė,
tačiau ji buvo svarbi.
„Rašysime projektus kitur, ieškosime finansavimo. Federacija
auga, daugėja rinktinių. Dirbame tam, kad padidintume rankinio
populiarumą, sykiu – ir Lietuvos žinomumą“, – pabrėžė M. Astrauskas.
Kauno „Granito-Kario“ rankininkus treniruojantis olimpinis
čempionas Valdemaras Novickis neslėpė, kad inventoriui negavus nė
euro klubui bus gerokai sunkiau verstis.
„Mes kiekvienais metais gavę finansavimą inventoriui iš tų
pinigų aprengdavome komandos žaidėjus. Be abejo, mums ši parama yra
labai svarbi – kokybiška apranga yra vienas svarbiausių dalykų.
Dabar reikės ieškoti kitų finansavimo šaltiniu. Be to, kitais
metais planuojame dalyvauti Europos taurės varžybose, bus dar
papildomų išlaidų, taigi teks galvoti, iš kur gauti lėšų, nes
kažkokių dotacijų mes negauname“, – sakė V. Novickis.
Žinia, kad KKSD reikiamam inventoriui neskirs nė euro,
pribloškė ir praėjusio sezono čempioną Alytaus „Varsą-Stronglasą“.
Pasak klubo trenerio Egidijaus Petkevičiaus, po pinigų dalybų
susidarė nemalonus įspūdis, kad buvo ignoruota visa sporto šaka.
„Rezultatai nemaloniai nustebino. Jeigu būtų buvęs „užmirštas“
vienas ar kitas klubas, būtų kitokia nuomonė, tačiau dabar
„užmirštos“ praktiškai visos komandos ir organizacijos, įskaitant
federaciją ir lygą. Susidaro toks įspūdis, kad rankinis ir
rankininkai, kuriems reikia apsirengti, apsiauti, įsigyti
inventoriaus, neegzistuoja. Neįsivaizduoju, pagal kokius kriterijus
ir kas vertino, bet galiausiai matome prastą vaizdą ir kyla labai
daug abejonių“, – komentavo E. Petkevičius.
Pasak trenerio, praėjusiais metais klubas iš departamento buvo
gavęs 4000 eurų sumą. Ji palyginti nedidelė, tačiau komandai buvo
labai didelė paspirtis. Dabar klubui teks peržiūrėti ir
perskirstyti biudžetą.
„Mintyse jau dėliojomės, ką reikalingo galėtume įsigyti gavę
finansavimą, tikėjomės kažką gauti, bent panašią sumą kaip pernai.
Tačiau dabar reikės koreguoti, skaičiuoti biudžetą, o žinant
rankinio situaciją – nesame turtingi, eurą dedame prie euro, kad
galėtume kuo geriau pasiruošti ir rungtyniauti. Teks ieškoti
išeities, nes dabar turime nenumatytų problemų“, – atviravo
čempionų treneris E. Petkevičius.
Pasak M. Astrausko, rankinio bendruomenei skaudu ir tai, kad
rankinis, kaip ir futbolas, buvo išbrauktas ir iš strateginių
sporto šakų sąrašo. Svarbu ir masiškumas – sporto mokyklose
didžiąją dalį jas lankančiųjų sudaro būtent žaidimų atstovai, o
strateginių sporto šakų sąraše tėra vienas žaidimas – krepšinis.
„Darosi aišku, kad mūsų sporto rėmimo kriterijai yra tik
medaliai. Laimėjai medalį – gali pretenduoti į finansavimą, tačiau
žaidimuose tai yra sunku padaryti. Ne visada vienu metu gali gimti
septynios rankinio meilutytės ar vienuolika futbolo meilutyčių.
Manau, kad vertinimas atsižvelgiant tik į medalius yra atgyvenęs
požiūris. Žinoma, meistriškumas turi būti, bet medalis turėtų būti
tik vienas iš kriterijų.
Sakoma, kad medaliai yra reklama Lietuvai, tarsi šalies
įvaizdis, tačiau pasakykite, jeigu Lietuvos futbolo rinktinė
Anglijoje sužais lygiosiomis su Anglijos rinktine, o koks,
pavyzdžiui, greitojo čiuožimo atstovas iškovos medalį olimpinėse
žaidynėse, kuriuo atveju apie Lietuvą bus garsiau kalbama? Lygiai
taip pat kai Lietuvos rankinio rinktinė Vilniuje laimėjo prieš
pasaulio vicečempionę Norvegiją, Europa plačiai sužinojo apie
Lietuvą ir mūsų sportininkus. Apie tai rašė ir Vokietijos, ir
Skandinavijos portalai, tarptautiniai rankinio naujienų portalai.
Taigi apie Lietuvą sužinoma ir įvaizdis kuriamas ne tik medaliais“,
– nuomonę dėstė LRF generalinis sekretorius.
Olimpinis čempionas V. Novickis apgailestavo, kad dabar
didžiulės sumos atitenka tik keletui sporto šakų. Jo nuomone, jeigu
kitos sporto šakos gautų bent panašų finansavimą kaip, pavyzdžiui,
krepšinis, būtų demonstruojami kur kas geresni rezultatai ir
Lietuva galėtų džiaugtis įvairių sričių sportininkų aukštais
pasiekimais.
M. Astrausko nuomone, kalbant apie paramą sportui reikėtų
nepamiršti ir ekonominio kriterijaus. Pavyzdžiu jis pateikia
praėjusiais metais Lietuvoje vykusį Europos jaunių rankinio
čempionatą.
„Mūsų federacija 95 procentus savo biudžeto išleidžia
Lietuvoje, taigi pinigai grįžta į valstybės biudžetą – mokame
viešbučiams, kurie moka savo darbuotojams, mokesčius ir taip
toliau. Praėjusiais metais Europos čempionatui Kaune vykdyti gavome
27 tūkstančius eurų iš valstybės biudžeto, čempionate dalyvavo apie
220 žmonių, kurių kiekvienas išleido vidutiniškai po 50-100 eurų.
Komandos buvo iš tokių šalių kaip Olandija, Austrija, Izraelis.
Plius mūsų čempionato išlaidos buvo apie 200 tūkst. eurų, taigi
bendra apyvarta siekė per 300 tūkstančių eurų. Tad vien per PVM
valstybei grįžo daugiau pinigų nei mums buvo skirta“, – minėjo M.
Astrauskas.
Rankinio sporto atstovų pateiktų paraiškų surinkti balai:
Alytaus rankinio klubas „Varsa“ – 54,50
Alytaus vaikų ir jaunimo rankinio klubas – 57,00
Kauno „Granitas-Karys“ – 63,00
Kauno moterų rankinio klubas „Žalgiris“ – 67,50
Klaipėdos miesto rankinio klubas „Dragūnas“ – 57,50
Klaipėdos miesto rankinio klubas „Klaipėda“ – 75,50
Lietuvos rankinio federacija – 78,00
Lietuvos rankinio lyga – 61,00
Lietuvos rankinio teisėjų asociacija – 52,50
Sporto klubas „HC Garliava“ – 0,00 (projektas
nefinansuojamas, nes neturi kofinansavimo)
Viešoji įstaiga „Vilniaus rankinio centras“ – 79,00
(skirta 800 eurų)
Viešoji įstaiga „Vilniaus rankinio klubas“ – 47,00
Vilniaus miesto rankinio sporto klubas „Eglė“- 64,50