Iš Rūtos Meilutytės ir trenerio lūpų – paaiškinimas, kodėl ji liko be medalių

2017 m. balandžio 13 d. 23:24
Rūta Meilutytė sukėlė daugybę klausimų sirgaliams, tačiau dar neturi visų atsakymų, kurių taip trokšta lietuviai. Olimpinė čempionė per varžybas Stokholme neįveikė nė vienos bandytos rungties finalo, o galiausiai atsisakė plaukti pagrindinėje savo 100 m plaukimo krūtine rungtyje.
Daugiau nuotraukų (1)
Sugrįžusi į Lietuvą R.Meilutytė tvirtai sakė, kad rezultatai nuotaikos negadina ir priminė, kad į Stokholma nusileido tiesiai iš Kolorado Springso (JAV) aukštikalnių.
„Praleidome mėnesį aukštikalnių stovykloje ir sužinojome, kokią įtaką tai daro mano rezultatams. Mes pasidarėme išvadas ir jas turime sau. Kartu su treneriu esame patenkinti šiuo pasiruošimo laikotarpiu. Sezonas prasidėjo labai gerai“, – kalbėjo R.Meilutytė.
Prie R.Meilutytės pergalių pripratusiems sirgaliams rezultatai – prasti ir tikrai nedžiuginantis po olimpinių žaidynių, kur viltys taip ir liko baseino dugne. Bet pati plaukikė su tuo nesutiko.
„Mes ruošiamės pasaulio čempionatui. Varžyboms Stokholme nesiruošėme. Dėl 100 m – tiesiog taip nusprendėme su treneriu. Atsižvelgėme į situaciją ir nusprendėme geriau praleisti pagrindinę rungtį, pasitreniruoti. Taip išėjo“, – kalbėjo R.Meilutytė.
Nesutiko ir naujasis jos treneris Paulius Andrijauskas, kuris stengėsi dėmesį nuo pavargusios plaukikės perimti ant savo pečių.
Stokholme R.Meilutytė išbandė ne tik 50 m plaukimo krūtine rungtį. Ji neįveikė ir 200 m laisvu stiliumi, 50 m peteliške, 50 ir 100 m laisvu stiliumi varžybų atrankos etapų.
„Rungtys duoda įvairiausius įgūdžius. Vartininkas futbole nesimoko tik gaudyti kamuolį, bet ir pats jį spardo. Taip ir plaukime – negalima plaukti vienu būdu. Plaukimai turi panašių elementų. Delfino grybšnis yra artimas plaukimo krūtine išėjimo darymui. Dažniausiai plaukikai plaukia įvairiais būdais“, – paaiškino P.Andrijauskas.
Sugrįžęs į Lietuvą jis paaiškino, kodėl sirgaliai nesulaukia medalių ir netgi apsidraudė šiuo klausimu, kai pokalbis pakrypo pasaulio čempionato link.
„Rūtą treniruoju 4 mėnesius ir kad gaučiau visos reikiamos informacijos – užtruks ilgiau nei metus. Sportininkus treneriai treniruoja 5-10 metų ir ne visą laiką jaučia sportininkų krūvius, kaip jie atsigauna po krūvio, po aukštikalnių. Po aukštikalnių supratome, kad Rūtai po kalnų geriausiai ilgesnis poilsis. Stengiuosi ją pažinti ir kol kas nematau, ką turėčiau keisti. Viskas pilnai tenkina planuotus rezultatus“, – kalbėjo P.Andrijauskas.
- Iš jūsų žodžių atrodo, kad nekantriems sirgaliams siunčiate paprastą žinutę – prašote kantrybės?, – žurnalistai paklausė P.Andrijausko.
– Jeigu stebėjote visas varžybas, matėte, kad kai kurie plaukikai buvo geroje formoje. Bet pavyzdžiui Katinka Hoszu nelaimėjo visų aukso medalių, bet pasaulio čempionate ji bus labai stipri ir ten laimės daug aukso medalių.
Negalima ruoštis visoms sezono varžyboms, kuriose dalyvaujame. Ruošiamės vienam čempionatui, o kitos varžybos skirtos pasitikrinti, ar judame teisinge linkme, kaip reaguoja kūnas.
- Kaip vertinate pastarojo mėnesio darbų rezultatus?
– Tai buvo antrosios aukštikalnės. Praėjus porai savaičių po pirmųjų startavome varžybose, o dabar norėjome pažiūrėti, koks efektas nusileidus iškart. Rūta jautėsi daug sunkiau. Rezultatai – prastesni. Knygose rašo, kad aukštikalnių efektas pasireiškia po 3-4 savaičių, tad mes ir mėginome viską patirti savo kailiu.
Danas Rapšys irgi grįžo iš aukštikalnių, bet jo rezultatai – geri. Kiekvieno kūnas reaguoja skirtingai, todėl šįkart nusprendėme rinktis tokį būdą.
- Kaip nusileidus iš aukštikalnių į krūvį reagavo R.Meilutytės kūnas?
– Gerai. Ji nebuvo pavargusi. Per apšilimą ji jautėsi gerai, tačiau per pačias varžybas išvydome reakciją. Jeigu nebūtume to padarę, nieko nebūtume pastebėję. Per apšilimus ji jautėsi vienodai neblogai, bet kai reikėdavo dirbti maksimaliai, tada matydavome rezultatą.
- Kaip toliau atrodys Rūtos treniruotės iki pasaulio čempionato?
– Baigėme pirmą 12 savaičių ciklą. Iki pasaulio čempionato turime 15 savaičių. Turiu planą. Dabar pereisime į kitą darbo režimą. Ugdėme ištvermę, o dabar pereisime prie greičio ištvermės, o tada eisime prie greičio. Esu ramus. Sureagavau taip, kaip suregavau.
Jeigu nebūtume iškart nusileidę iš kalnų ir dar turėtume bent savaitę namuose, rezultatai būtų tokie pat, kokie buvo Lietuvos čempionate ar Antverpene.
Į Stokholmą atvykome iki pirmojo starto likus 14 valandų, tad viskas taip ir pavyko.
- Šį sezoną esate suplanavę daug varžybų. Ar dėl pasaulio taurės etapų nekeisite planų?
– Šį sezoną daugiau į JAV nevyksime. Balandžio 20 dieną išvyksime į Turkiją, kur ruošimės varžyboms, o tada – tiesiai į Prancūzijos čempionatą. Kelionių yra daug, bet treniruojamės ten, kur sąlygos – geriausios.
Pasaulio taurės vyks po pasaulio čempionato, o tada pasaulio plaukimo federacija (FINA) ruošiasi jas iš viso nutraukti.
Rūtos vienas iš gyvenimo tikslų – dalyvauti visose pasaulio taurės varžybose, nes tai – didelis iššūkis. Trys pasaulio taurės vyksta viena po kitos, tada būna mėnesio pertrauka, o tada – dar trys taurės.
Tai – plaukimo Dakaras. Rūta mėgsta iššūkius, o po pasaulio čempionato tai netrukdys, tad startuosime visose pasaulio taurėse.
- Šį sezoną išbandote daug naujovių, ar pats pasaulio čempionatas irgi neatsidurs antrajame plane?
– Naujovių reikėjo, nes paskutinių metų rezultatai nebuvo geri. Kažką keisti reikėjo. Ar taip nemanote? Nežinau, kur naujovės. Gerai, kai sportininkas turi namų bazę ir ruošiasi ten, bet didelė dalis sportininkų keliauja ir keičia aplinką. Kiekvieną dieną treniruotėje praleisti po 6 valandas ir visada žiūrėti į tą patį baseino dugną – monotoniška.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.