Panašu, kad stipriausio Lietuvos žmogaus lengvai nesustabdysi - nors jis dar jaučia užspausto peties nervo padarinius, tačiau neseniai priėmė galutinį sprendimą po kelių savaičių dalyvauti pasaulio pirmenybėse Botsvanoje.
Tai bus gana ilgai lauktas sugrįžimas: Lietuva dar šių metų pradžioje nekantravo vėl išvysti titulus šluojantį 41-erių Ž.Savicką „Arnold Strongman Classic“ varžybose, kurias jis yra laimėjęs net aštuonis kartus, tačiau tuomet pasirodė nemaloni žinia.
Per vieną iš treniruočių sportininko patirtas kairiojo peties nervo pažeidimas sutrikdė jo raumenų veiklą, o tai reiškė ne tik praleistas varžybas, bet ir mažiausiai kelių mėnesių reabilitaciją.
Visgi Ž.Savickas derindamas atsistatymą ir pasirengimą jau pasaulio pirmenybėms, sugebėjo gana greitai grįžti į ritmą ir, kaip teigia pats, šiuo metu jau dirba 90-ies procentų pajėgumu.
„Dalyvauti pasaulio čempionate nusprendžiau dėl kelių dalykų: pirmiausia, praleidau jį praėjusiais metais ir ten nebuvo ne tik manęs, bet apskritai nė vieno lietuvio - visi buvo traumuoti.
Šiais metais situacija ta pati, nes didžioji dalis sportininkų gavę traumas ir iškilo grėsmė, kad Lietuvos vardo vėl nebus šiose varžybose. Todėl tenka man ta našta atstovauti Lietuvai", - šyptelėjo Ž.Savickas.
Nors užsienio žiniasklaida nušviesdama artėjantį pasaulio čempionatą pelnytai liaupsina lietuvį, tačiau prisimindami jo amžių bei pastarąsias traumas, kelia labiausiai intriguojantį pirmenybių klausimą - ar „Big Z" turi šansų ir vėl triumfuoti?
Tačiau apie tai pats Ž.Savickas kol kas svarsto atsargiai - nors tikėtis užlipti ant aukščiausių laiptelių dar sunku, tačiau palankios šių metų čempionato rungtys teikia vilties.
Optimistinių ženklų yra
Nors Pietų Afrikoje gegužės 20-28 dienomis vyksiančiam čempionatui besirengiantis galiūnas pateko į itin stiprią grupę, kurioje jam teks kautis su grėsmingiausiais varžovais, tačiau pirminį nerimą greitai pakeitė malonesnės žinios.
„Gavau labai stiprią grupę - 5-ąją, kuri visada būna tarsi mirtininkų grupė. Iš pradžių man tai atrodė visiška katastrofa, bet vėliau geriausias amerikietis atsisakė dalyvauti ir čempionatą iš viso praleis, todėl situacija šiek tiek realesnė", - teigė Ž.Savickas.
Sėkmingai įveikus pirmuosius varžybų etapus, situacija pasikeistų lietuvio naudai.
„Jeigu patekčiau į finalą, rungtys man būtų labai palankios. Aišku, būdamas geriausioje sportinėje formoje, galvočiau tik apie pirmą vietą, nes tokių gerų rungčių nebuvo nė viename pasaulio čempionate.
Dabar toks planas būtų labai optimistinis, bet mano sportinė forma kiekvieną savaitę gerėja, todėl pamatysime, kaip viskas bus", - kalbėjo sportininkas.
„Norisi ir po truputį sugrįžti, ir jėgas išsibandyti aukščiausio lygio varžybose. Bet jei anksčiau ruošdavausi finalinėms rungtims, o dalyvavimas grupėje būdavo lengvas pasivaikščiojimas, tai dabar reikia rengtis abiems", - pridūrė jis
Rungtys sportininką nudžiugino ir dėl dar vieno dalyko - šansų, kad artėjančiose varžybose vėl bus pažeistas petys, nėra daug.
„Nėra tokių rungčių, kuriose būtų didelė tikimybė traumai atsinaujinti. Ypač gerai dėl nešimo rungties, kurioje dar nelabai norėčiau dalyvauti, todėl man tai yra šioks toks saugiklis", - patikino Ž.Savickas.
Kylanti forma ir svarbiausias tikslas
Šįkart galiūno pasiruošimas varžyboms vyksta kiek neįprastai - kadangi traumos padarinius dar jaučiantis Ž.Savickas turi būti atsargus, pasirengimo akcentai dedami kitose vietose.
„Negaliu didžiausio dėmesio skirti pečių treniruotėms, todėl bandau tai kompensuoti dirbdamas ties pačiomis rungtimis, greičiu ir ištverme. Dabar mažiau laiko praleidžiu sporto salėje, nors įprastai stengdavausi ten gerai pasiruošti, kad jėgos rodikliai būtų patys aukščiausi iš visų dalyvių", - pasakojo jis.
Visgi Ž.Savickas mato pozityvių dalykų - jam pavyko įvykdyti viena iš savo savo tikslų ir priartėti prie iki apmaudžios traumos įgytos sportinės formos.
„Pilnu pajėgumu sportuoti dar negaliu, nes trauma buvo ganėtinai rimta, o laiko tarpas praėjo nedidelis. Kiekvieną treniruotę dirbu 90-ia procentų, bet progresas mane tenkina.
Ypatingai džiugu buvo praėjusią savaitę, kai kėlimo rungtyje pasiekiau panašią formą, kokia buvo prieš traumą", - sakė sportininkas.
Ž.Savickas, praėjusių metų pabaigoje nustebinęs akivaizdžiais kūno pokyčiais, vienu metu sverdamas kiek mažiau nei 160 kg, prieš pasaulio čempionatą sugrįžo į įprastesnes kūno formas.
Žinoma, pasiekti rezultatai vis dar išlieka - intensyviai sportavęs galiūnas atsikratė daug riebalų, tačiau kartu pagerinęs fizinę būklę išlaikė ir reikalingą raumenų masę.
„Po to masės numetimo, prieš pasaulio čempionatą priaugau jau 20 kilogramų. Aišku, mano kūno kompozicija vis dar yra kitokia, bet jau esu pakankamai didelis ir sveriu 170 kilogramų", - atskleidė Ž.Savickas.
Kad ir kaip sektųsi pasaulio čempionate, juo sportininko sezonas nesibaigs. Rudenį aukščiausią formos tašką planuojantis pasiekti Ž.Savickas tuomet pateiks rimtą paraišką ir dar keliose pirmenybėse.
Svarbiausios iš jų - rugpjūčio mėnesį Hong Konge vyksiančios „Arnold Strogman" varžybos bei vėliau laukiantis grandiozinis „Giants Live" reginys Anglijoje.
Šį finalinį varžybų etapą stebės pilnutėle 20 tūkstančių žiūrovų talpinanti Mančesterio arena, o bilietus iššlavę gerbėjai jį jau tituluoja didžiausiu kada nors vykusiu galiūnu sporto renginiu.
Jei Ž.Savickui pavyktų sėkmingai sudalyvauti likusiose sezono varžybose, jau kurį laiką apie profesionalo karjeros pabaigą pasvarstantis galiūnas prieš dėdamas tašką mėgintų įgyvendinti dar vieną tikslą.
„Apie tai, kas bus kitais metais, daug nemąstau, bet yra vienintelis dalykas, kurį dar norėčiau padaryti - jei dabar turėsiu gerą sezoną, norėtųsi dar ir kitais metais sudalyvauti pasaulio čempionate.
Gal varžytis ne visą sezoną, bet sugrįžti konkrečiai tam čempionatui", - į ateitį žvelgė Ž.Savickas.
