EUROLYGA 2023

Pavojus: naujasis Sporto įstatymas paskatins dar daugiau sportininkų baigti karjerą?

 

 M.Bilius jau parašė pareiškimą gauti rentą.<br> T.Bauro nuotr.
 M.Bilius jau parašė pareiškimą gauti rentą.<br> T.Bauro nuotr.
 D.Gudzinevičiūtė įžvelgia daug prieštaravimų.<br> T.Bauro nuotr.
 D.Gudzinevičiūtė įžvelgia daug prieštaravimų.<br> T.Bauro nuotr.
 E.Urbanavičius nori, kad įstatymas būtų priimtas kuo greičiau.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
 E.Urbanavičius nori, kad įstatymas būtų priimtas kuo greičiau.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 4, 2017, 3:43 PM, atnaujinta May 4, 2017, 4:05 PM


Jau gegužės 30-ąją Seime gali būti priimtas naujasis Kūno kultūros ir sporto įstatymas, kuris gali smarkiai pakeisti šalies sporto gyvenimą.

Dar 2013 metais pradėtas rengti įstatymas daugiau nei dešimt kartų buvo siunčiamas atgal tobulinti, o dabartinę jo versiją parengė Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) teisininkai.

„Privalome turėti naują svarbų dokumentą sportui šiais metais ir kuo greičiau, todėl reiktų jį priimti jau šioje Seimo sesijoje. Privalome visi stengtis, kad šis dokumentas atsirastų. Jį reikia gerinti, o laiko dar yra beveik mėnuo. Manau, tikrai nebus sudėtinga tai padaryti“, – sportas.info teigė KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius.

Tačiau Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) ir Lietuvos parolimpinis komitetas (LPOK), taip pat Savivaldybių sporto padalinių atstovai mano, kad naujo įstatymo nereikia – pakaktų kelių pataisų.

Artėjant numatytai įstatymo pateikimo balsavimui datai, sujudo ir sportininkai, supratę, kad pagal naują tvarką gaus gerokai mažesnes rentas nei dabartiniai rentininkai, kurių išmokos yra susietos su vidutiniu atlyginimu šalyje ir vis auga.

„Man susidaro toks įspūdis, kad naujam įstatymui pritaria keli žmonės, visi kiti jam nepritaria, tačiau įstatymas stumiamas“ , -- ketvirtadienį surengtoje diskusijoje sakė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Teisės studijas baigusi olimpinė čempionė teigė įstatyme įžvelgusi ne vieną prieštaravimą, jame visai neminimos sąvoka „olimpinės žaidynės“.

Ypač stebina reikalavimas net prieš 20 dienų policijai pranešti apie viešą sporto renginį.

Kliūva ir premijų mokėjimo sistemos pakeitimas, pagal kurį jas gautų tik sportininkai ir treneriai, o kiti pagalbininkai liktų tuščiomis rankomis.

„Tos galimos premijos buvo bene vienintelis būdas išlaikyti aukšto lygio medikus“, – pabrėžė LTOK vadovė.

Nuo šių metų sausio 1 dienos pakeistas Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) veiklos modelis sukėlė daug įtampos sporto bendruomenėje, nes dabar valstybė finansuoja tik 60 elito sportininkų.

D.Gudzinevičiūtė buvusios sportininkų sistemos keitimą pavadino atvirkštine planuojamai urėdijų reformai – ten planuojama viską centralizuoti, o sporto sistemoje naikinama vienijanti organizacija, viską permetant federacijoms.

Federacijų vaidmens ir atsakomybės didinimas privers jas plėstis, tačiau ne visos pajėgios tą daryti. Daugeliui mažesnių federacijų buvęs LOSC veiklos modelis buvo tinkamas.

Neseniai išrinktas LPOK prezidentas Mindaugas Bilius naujame įstatyme įžvelgė daug dalykų, diskriminuojančių neįgaliuosius sportininkus į prieštaraujančių Jungtinių tautų organizacijos rezoliucijoms.

Rio de Žaneiro parolimpiados čempionui labiausiai užkliuvo numatomas rentų sumažinimas, nes jo iškovotas titulas būtų pagal išmoką prilygintas Europos čempiono titului.

„Jau esu parašęs prašymą gauti rentą pagal seną įstatymą“, – prisipažino M.Bilius ir paitkino, kad tai padarys visa aklųjų riedulio rinktinė, todėl parolimpinė komanda turės būti kuriama iš naujo.

Rio de Žaneiro prizininkas baidarininkas Aurimas Lankas irgi reiškė susirūpinimą dėl rentų.

„Kelių savaičių stovyklos Portugalijoje ar Kroatijoje mums nėra hobis, o darbas. Rentos yra valstybės nustatytas atlygis už pasiektą rezultatą“, – sakė sportininkas.

Sporto vadovai ir patys sportininkai prognozuoja, kad sužinojus apie keičiamą rentų mokėjimą tvarką dar ne vienas žinomas sportininkas nuskubės rašyti pareiškimo apie karjeros pabaigą.

D.Gudzinevičiūtė pripažino, kad priimant įstatymą dėl rentų buvo galvojama apie žymiai siauresnį jų gavėjų ratą, tačiau vėliau – netgi pavienių Seimo narių pastangomis – jis buvo vis plečiamas ir dabar reikalauja didelių išlaidų.

Šiaulių savivaldybės sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas tikino, kad naujojo įstatymo nuostatos prieštarauja kitiems įstatymams.

Dar viena naujojo įstatymo mįslė – jame visur minimas KKSD išlikimas Vidaus reikalų ministerijos reguliavimo sferoje, kaip yra dabar.

Tačiau naujoji Seimo valdančioji dauguma yra numačiusi perkelti KKSD į Švietimo ir mokslo ministeriją, o dar vienas pasiūlymas yra keisti jos pavadinimas į Šveitimo ir sporto.

Penktadienį planuojamos LTOK ir KKSD derybos dėl LOSC ateities, o gegužės 24-ąją Seime planuojama aptarti gautas pastabas ir pasiūlymus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.