Pagal Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) siūlomą įstatymo projektą, netrukus pateksiantį ir į Seimo narių rankas, aukštų rezultatų pasiekusiems sportininkams rentos būtų diferencijuojamos ir mažinamos.
Tai išgirdę sportininkai pradėjo galvoti apie prašymų dėl rentų pateikimą iki naujos tvarkos įsigaliojimo liepos 1-ąją, bet sunerimusiųjų sulaukęs KKSD vadovas Edis Urbanavičius suskubo sklaidyti kilusią baimę.
„Panika keliama visiškai be reikalo. Pas mus neseniai buvo atėję Saulius Ritteris, Mindaugas Griškonis, Laura Asadauskaitė bei kiti sportininkai ir paaiškinome jiems, kaip bus, pacitavome įstatymą. Jie nusiramino ir daugiau jokių klausimų nekėlė“, – tikino jis.
Išsigandusius sportininkus raminęs KKSD vadovas sakė, jog nepasitenkinimas gali kilti tik tarp tų atletų, kurie teisę į rentą iškovos jau po liepos pirmosios.
„Nereikia jokių sportininkų prašymų ir grasinimų, kad baigs karjeras. Baimės negali būti.
Nerimauti gali nebent tie, kurie pasiekimus iškovos jau po to ir gaus mažesnes rentas“, – kalbėjo E.Urbanavičius.
Visgi suglumę atletai klausimus kelia ne be reikalo – korekcijos reikalavęs pirminis įstatymo projektas KKSD nurodomos rentų skyrimo tvarkos nenumatė, o diferenciacija įtinka toli gražu ne visiems.
Nereikalingas bandymas išsisukti?
Iš pradžių paviešintame įstatyme buvo rašoma, jog pagal senąją tvarką rentas gaus tik tie, kuriems jos bus oficialiai skirtos iki įsigaliojimo datos, o apie pasiekimų iškovojimą rašoma nėra.
„Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos sportininko rentos, šios rentos toliau mokamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostatas“, – sakoma projekto variante.
Susidarius tokiai situacijai parolimpinis čempionas M.Bilius jau buvo sugalvojęs būdą išsigelbėti nuo mažesnių rentų, prašymą pateikiant dabar, o vėliau jį paprasčiausiai sustabdant.
„Pagal įstatymą gali rentą susistabdyti ir kurį laiką jos negaudamas sportuoti toliau. Dabar prašymai teikiami tam, kad užsitikrinti rentos dydį pagal pirmini įstatymą. Taip žmonės šiuo metu ir daro“, – aiškino M.Bilius.
Tačiau to daryti, anot E.Urbanavičius, sportininkams visiškai nebūtina, mat titulus iškovojus dar iki įstatymų pokyčių, prašymo data reikšmės nebeturės.
„Jei teisė į rentą gauta iki įstatymo įsigaliojimo, nesvarbu, kada jos paprašoma, susistabdoma ir panašiai. Tuomet vis tiek gaunama tokia renta, kuri buvo numatyta iki įstatymo įsigaliojimo. Juk įstatymas bloginti sąlygų negali“, – teigė jis.
„Sportininkas turės galimybę prašyti ir kitos, pagal naująsias sąlygas nustatytos rentos. Bet greičiausiai niekas to nedarys. Galimybės rinktis neturės tik tie, kurie teisę į rentą iškovos jau po įstatymo įsigaliojimo“, – pridūrė E.Urbanavičius.
Kurčiųjų krepšinis – reformų ir LKF gniaužtuose
Pastaruoju metu ypatingai nesaugiai jaučiasi kurtieji Lietuvos sportininkai, kurie į parolimpinį judėjimą neįeina ir rentų skirstyme jaučiasi pasimetę.
M.Bilius patvirtino, jog prašymus dėl karjeros nutraukimo pateikti galvoja ir kai kurie tituluotos šalies kurčiųjų krepšinio rinktinės atstovai.
Aukščiausio rango varžybose kurtieji Lietuvos sportininkai kasmet laimi 10 ir daugiau medalių, o šiemet vyksiančiose olimpinėse žaidynėse Turkijoje varžysis apie 50 jų.
„Girdėjau neįgaliųjų norus, bet jie šiek tiek prasilenkia su realybe. Jie norėtų, kad ir patys neįgalieji būtų diferencijuojami, išskiriant kurčiuosius, kurie, anot jų, turėtų būti vertinami kitaip.
Bet konvencijose juk niekur nesakoma, kad kurtieji yra labiau ar mažiau neįgalūs. Nereikia ir patiems viduje diskriminuoti vieni kitų“, – sakė E.Urbanavičius.
Apie tai, kad kurčiųjų krepšinio rinktinė dėl susidariusios situacijos pradeda klibėti, užsiminė ilgametis jos treneris Algimantas Šatas.
„Treniruotėje kalbėjausi su vyrais. Jei kai kurie jų išeitų, komanda neteks net penkių ar šešių žmonių, o keturi po olimpiados 2013-aisiais jau pasitraukė.
Bet jei ir kiti sportininkai nuspręstų trauktis dabar, artėjančioje olimpiadoje neturėtume komandos ar važiuotume su žymiai silpnesne“, – apgailestavo jis.
Skaičiuojant pagal naują įstatymą, išmokos ateityje pasiekimus iškovosiantiems jo auklėtiniams sumažėtų maždaug nuo 1200 iki 800 eurų.
„Daug tų pinigų nubyrėtų. Ne viskas susideda į pinigus, bet ypač mūsiškiai viską kruopščiai skaičiuoja. Abejoju, kad priims šį įstatymą, bet tai būtų liūdnos mišios“, – atsiduso A.Šatas.
Kurtiesiems krepšininkams neseniai smūgį sudavė ir Lietuvos krepšinio federacija, kuri dviejų rinktinių pasiruošimui artėjančiai olimpiadai skyrė vos du tūkstančius eurų.
„Dėl visų dalykų labiausiai susirūpinę sportininkų tėvai, nes mūsų rėmimas išvis yra ignoruojamas, ypač LKF. Skaudu, kad elgiamasi tarsi su antrarūšiais žmonėmis. Aš kaunuosi su vėjo malūnais, bet nieko čia labai nepadarysi. Skaitoma, kad mūsų laimėjimai ne tie.
Mindaugas Špokas (LKF generalinis sekretorius, - Aut.past.) sakė, kad jie ir taip turi keturioliką rinktinių. Negalime susikalbėti ir su LTOK. Juk, pavyzdžiui, parolimpiečiai Rio de Žaneire buvo aprengti normaliai“, – nuoskaudas vardijo A.Šatas.
Grėsmė auksinei golbolo rinktinei
Tuo tarpu prašymą dėl rentos nunešęs M.Bilius pabrėžė ir tai, kad Rio parolimpiados auksą nuskynusi auklųjų riedulio rinktinė ruošiasi pasekti jo pavyzdžiu.
„Neįgaliųjų juk nėra tiek daug. Dėl prašymo be manęs labai rimtai svarsto ir šeši golbolo rinktinės nariai. Jie skambina man ir klausinėja apie situaciją, nes nori apsidrausti“, – teigė M.Bilius.
Žinoma, jei įstatymo vykdymas bus taikomas pagal pasiekimų iškovojimo datą, šiems riedulininkams jaudintis neverta.
Tačiau siūlomas įstatymo projektas neįgaliesiems vis tiek kirstų skaudžiai – jei sveikieji sportininkai dėl rentų galės kreiptis tapę olimpiniais, Europos ar pasaulio čempionais, tai neįgaliesiems jos priklausys tik iškovojus parolimpiados auksą.
Jų dydis būtų mažesnis ir susilygintų su sveikaisiais Europos pirmenybių nugalėtojais.
„Projektas yra diskriminacinis neįgaliųjų sportui. Net nematau, su kuo galiu apie tai diskutuoti, nes nėra imamasi veiksmų. Esame pasiūlymus nusiuntę Kęstučiui Smirnovui ir kitiems, bet nieko kol kas nevyksta“, – sakė M.Bilius.
Nors po didelį ažiotažą sukėlusio pasirodymo Rio, mūsų šalies sporto galvos suskubo kalbėti apie sąlygų neįgaliesiems gerinimą ir atskirties mažinimą, tačiau kalbos ir liko kalbomis.
„Buvo sakoma, kad neįgaliųjų sportas priartės prie sveikųjų ir galų gale bus sulygintas, bet yra tik žadama ir visiškai nieko nedaroma“, – piktinosi M.Bilius.
LPOK vadovas vylėsi, jog naujasis KKSD projektas visgi užstrigs Seimo koridoriuose.
„Tokios vilties yra, o šansai dėl priėmimo ar nepriėmimo lygūs. Aš kovosiu bet kokiu atveju, nes tai labai prastas įstatymas ir visa sporto bendruomenė yra juo nepatenkinta“, – kalbėjo jis.
Diferenciacija atrodo neišvengiama
Kilus neaiškumams dėl siūlomo įstatymo įgyvendinimo tvarkos prieš jį sukilo ne tik patys sportininkai, bet ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, kurio vadovė Daina Gudzinevičiūtė ne kartą pabrėžė nepritarianti pokyčiams.
Visgi E.Urbanavičius tikino, jog tarp KKSD ir LTOK jokios priešpriešos nėra.
„Neturime su jais jokių nesutarimų. Apie šiuos reikalus buvo ne kartą diskutuota ir į visus klausimus atsakyta. Tai dariau ne tik aš, bet ir viceministras“, – sakė jis.
Tuo tarpu kalbėdamas apie skirtingas sveikųjų ir neįgaliųjų sportininkų rentas, KKSD vadovas pabrėžė čia nematantis nieko blogo.
„Vienas dalykas yra valstybės požiūris į vienodą visuomenės sluoksnių finansavimą ir sąlygų sudarymą – čia diskriminaciniai dalykai negalimi.
O premijos, rentos ir išmokos yra jau visai kita ir nėra jokių konvencijų ar įsipareigojimų dalis. Tai visiškai valstybės reikalas, kurį ji sprendžia pati“, – mano jis.
Pasak E.Urbanavičiaus, išmokos karjerą tęsiantiems ar dar tik kylantiems sportininkams neturi būti skirstomos, bet rentų klausimu pasirinkimo laisvė tenka politikams.
„Tokius sprendimus priimantys politikai ir valstybė tai daro pagal turimus resursus. Šiandien viskas diferencijuojama, o gal kažkada bus ir sulyginta. Juk nustatant tvarką buvo vertinamas varžybų rangas, matomumas ir pasekmės.
O mūsų darbo grupės siūlymui dėl suskirstymo nebuvo net jokių prieštaravimų, nes visi suprato, kad taip galima sutaupyti pinigų ir vėliau juos skirti stipendijoms“, – sakė E.Urbanavičius.
„Niekas nekalba, kad įstatyme įvedamas ir stipendijų jauniems sportininkams mokėjimas. Tai yra būtinybė ir net svarbiau nei įvairios rentos. Jaunimui sąlygos labai svarbios, jos padės ir tiems paties neįgaliesiems“, – pridėjo jis.
KKSD siūlomas projektas Seime bus svarstomas gegužės 30 dieną, o sėkmės atveju jis svariai prisidėtų prie planuojamos sporto reformos įvedimo.
„Įstatymas yra gyvybiškai reikalingas būtent dėl sporto reformos ir naujos finansavimo sistemos. Be šio įstatymo reforma išvis gali ir neįvykti“, – teigė departamento vadovas.
