Ir tai nebuvo paprasčiausias apsiskaičiavimas – šioje Azijos šalyje vos gimęs vaikas jau yra vienerių, o amžius keičiasi ne per tikrąjį gimtadienį, bet per naujuosius metus.
„Dėl to nuo šventimo pavyko „nusiplauti“, nors Lietuvoje draugai tikrai nebūtų taip lengvai paleidę“, – kalbėdamasis su lrytas.lt šyptelejo pasaulio taurės finalui besirengiantis J.Kinderis.
O šįkart pasiruošimas vyksta dar atsakingiau – įvairiuose pasaulio kampeliuose rengtuose taurės etapuose dalyvavę elitiniai penkiakovininkai jau birželio 22-25 dienomis susigrums Vilniuje.
Čia mūsų šaliai be J.Kinderio taip pat atstovaus Laura Asadauskaitė - Zadneprovskienė, Ieva Serapinaitė bei Lina Batulevičiūtė.
Lietuviai kartu su kitais sportininkais rungsis trijose sostinės vietose: plaukimas vyks Lazdynų baseine, fechtavimasis – lengvosios atletikos manieže, o Vingio parke bus rengiamas papildomas fechtavimosi etapas, jojimas bei bėgimas su šaudymu.
Nors iš pradžių varžybas buvo planuojama rengti Druskininkuose, tačiau pamačius, jog planuojamas Sportininkų rengimo ir reabilitacijos centras nebus pabaigtas laiku, jos paskubomis perkeltos į Vilnių.
J.Kinderis patikino, jog namų sienų palaikymas lietuviams bus labai svarbus, tačiau padidėjęs spaudimas gali ir pakišti koją.
– Iki pasaulio taurės finalo pradžios liko kelios savaitės. Kaip pastaruoju metu vyksta jūsų pasiruošimas?
– Vis dar esu Busane (miestas šiaurinėje Pietų Korėjos dalyje – Red.) – čia praktiškai visą laiką ir praleidau. Dabar treniruotės vyksta du kartus per dieną: maždaug 10 valandą prasideda pirmoji, o po jos einu pietauti ir turiu trumpą pertrauką.
Vėliau keliauju į antrąją treniruotę ir tik apie 5-6 valandą vakaro būnu laisvas. Pastaruoju metu daugiausiai dėmesio skiriu fechtavimui bei bėgimui su šaudymu.
– Tokio intensyvaus pasiruošimo metu pavyko bent simboliškai atšvęsti jubiliejų?
– Tik labai minimaliai. Nors tai ir buvo jubiliejus, tačiau dėl kitokio amžiaus skaičiavimo išėjo, kad švenčiau 32-ąjį gimtadienį. Dėl to nuo šventimo pavyko „nusiplauti“, nors Lietuvoje draugai tikrai nebūtų taip lengvai paleidę (šypsosi).
– Kodėl beveik iki pat pasaulio taurės finalo treniruojatės toli nuo Lietuvos?
– Anksčiau atvykti negaliu, nes programa universitete baigiasi tik birželio viduryje. Šiuo metu atlieku praktiką – padedu sportininkams, o kartu su jais treniruojuosi ir pats. Pasisekė, kad radau praktikos vietą ten, kur sportuoju, tad visi mane mielai prėmė.
– Nesunku suderinti studijų universitete ir pasirengimo varžyboms?
– Šiuo metu nelabai ir jaučiu, kad vyksta praktika, nes tiesiog retkarčiais duodu kitiems patarimų iš šono arba jie treniruojasi kartu su manimi. Juk esu truputėlį stipresnis, turiu daugiau patirties. Visi patenkinti, kad galiu pasidalinti savo žiniomis.
– Į Lietuvą planuojate grįžti tik prieš pat varžybas?
– Birželio 15-ąją universitete vyks oficialus diplomų įteikimas, kitą dieną skrisiu į Seulą, o iš ten jau anksti ryte vyksiu į Lietuvą. Kadangi skrisiu „į ateitį“, jau 17-ą dieną būsiu čia.
– Ar nekils sunkumų per gana trumpą laiką aklimatizuotis ir maksimaliai pasirengti startui?
– Nemanau, nes savaitės tikrai turėtų pakakti. Dažniausiai aklimatizacijai prireikia 6-7 dienų, o aš kaip tik tiek ir turėsiu.
– Sezoną pradėjote šiek tiek vėliau ir pasaulio taurės III etape Vengrijoje užėmėte 11-ąją vietą. Kaip vertinate tokį rezultatą?
– Vengrijoje man padėjo taisyklių pakeitimas - plaukimo rungties taškų dalį sumažino, o šiai rungčiai kaip tik skyriau kiek mažiau dėmesio. Dėl to mano plaukimas bendrame rezultate nelabai jautėsi, o bėgti ir fechtuotis jau sekėsi gana neblogai.
Tik šiek tiek pritrūko sėkmės šaudyme - tuomet būtų buvę galima kalbėti apie geresnes vietas. Bet apskritai, žiūrint į perspektyvą, tai gal net nustebinau pats save.
– Po Rio olimpiados praėjo daugiau nei pusė metų - ar nuo jos jaučiatės žengęs žingsnį pirmyn?
– Jei pavyks išlaikyti gerą savijautą, dabar startuosiu žymiai labiau subrendęs, kaip sportininkas. Kai penkiakovėje varžaisi penkioliką metų, pasirodymai skirtingose rungtyse nuolat šokinėja, kartais geriau pasiseka vienur, kartais kitur, todėl apie patobulėjimą atskirose rungtyse kalbėti sunkiau.
– Tai, kad taurės finalas vyks Lietuvoje, pridės papildomo pasitikėjimo savimi?
– Pasitikėjimo, manau, tikrai nepridės ir spaudimas bus, bet sportininkams adrenalinas yra reikalingas. Jis kartais padeda, tad galbūt ir turėsime šiokį tokį pranašumą prieš kitus.
– Ar, jūsų manymu, Vilnius yra pasirengęs tokio lygio penkiakovės varžybų organizavimui?
– Labai gaila, kad šių varžybų nepavyko surengti Druskininkuose. Ten viskas būtų gerokai paprasčiau, Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija neturėtų galvos skausmo. Bet kai nori, viskas įmanoma. Jei Vilniuje su bazėmis viskas ir nebus labai gerai, tai bandysime kompensuoti savo noru ir pasiruošimu.
– Tad nemanote, kad elitinius sportininkus nemaloniai nustebins Lazdynų baseinas?
– Na, kad taurės finalas būtų tokiame baseine, aš tikrai neprisimenu. Bet ten labai daug laiko nepraleisime, tad viskas bus gerai. Svarbiausia, jog Vingio parke viskas praeitų tvarkingai, nebūtų nesusipratimų su žirgais.
– Lyginant treniruočių bazių sąlygas Lietuvoje ir kitose valstybėse, skirtumas labai ryškus?
– Sąlygos kitur išties geresnės – visi didesni miestai bent turi padorų baseiną. Pavyzdžiui, aš Pietų Korėjoje treniruojuosi mokyklai priklausančiame baseine, bet jis tikrai geresnis, nei Lazdynų. Ir tokių mokyklų čia pilna. Kitose šalyse situacija irgi panaši. Labai tikiuosi, kad ateis geresni laikai ir mes Lietuvoje taip pat turėsime didesnį baseiną.
– Lietuviai nepasižymi kaip dideli penkiakovės gerbėjai, tačiau galbūt vis tiek tikitės gausesnio jų palaikymo?
– Sudėtinga prognozuoti, bet labai tikiuosi, kad susirinks daug žmonių ir pamatys tikrąją penkiakovę gyvai, o ne paskaitys straipsnį su surašytais skaičiukais. Dėl to visuomenei kartais ir būna sunku suprasti, ką ir kaip mes darome.
– Vilniuje startuos keturi Lietuvos sportininkai - kaip mūsų penkiakovininkų lygis atrodo pasaulio mastu?
– Tarp moterų atrodome tikrai neblogai, nes trys mūsų sportininkės pateko į pasaulio taurės finalą, o tai yra maksimalus skaičius. Kalbant apie vyrus, situacija yra sudėtingesnė. Nėra labai daug itin pajėgių sportininkų ir jiems dar reikia laiko atsiskleisti. Apskritai, didelės pamainos kol kas nematau.
– Apie kokius rezultatus pasaulio taurės finale sukasi jūsų mintys?
– Apie konkrečią vietą galvoti sunku, nes kiekvienos varžybos yra skirtingos. Daugiau koncentruosiuosi į atskiras rungtis ir bendrą nuotaiką.
Pastebėjau, kad jei būnu geresnės nuotaikos ir linksmesnio nusiteikimo, varžybų pabaigoje rezultatas būna aukštesnis, nei labai susikaupus ir galvojant apie kažkokius tikslus. Nereikia iš savęs reikalauti neįmanomo.
***
2017 metų šiuolaikinės penkiakovės Pasaulio taurės finalas taps pirmosiomis varžybomis, kurių metu Lietuvos sporto gerbėjai galės savo akimis išvysti su stipriausiais varžovais kovojančius geriausius šalies penkiakovininkus.
Pasaulio taurės finalas Vilniuje vyks 4 dienas. Birželio 22 dieną vyks vyrų ir moterų fechtavimosi pagrindinio etapo kovos, birželio 23-ąją – vyrų finalas, birželio 24-ąją – moterų, o birželio 25-ąją – mišrių estafečių.
Birželio 23–25 dienomis varžybas iš Lietuvos sostinės tiesiogiai transliuos „Eurosport“ televizija.
Per visą istoriją Lietuvos sportininkai Pasaulio taurę laimėjo net 10 kartų (Edvinas Krungolcas – 2001, 2004, 2005, 2007 m., Andrejus Zadneprovskis – 2002 m., Donata Rimšaitė – 2008 ir 2009 m., L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė – 2012 ir 2015 m., o J. Kinderis kartu su L. Asadauskaite-Zadneprovskiene mišrių estafečių varžybose – 2014 m.).
Dar 8 kartus lietuviai finalus užbaigė ant prizininkų pakylos, o pastarąjį kartą tai padarė Ieva Serapinaitė, 2016-aisiais Sarasotoje (JAV) užėmusi 3-ąją vietą.
„Lietuvos ryto“ televizija – oficialus Šiuolaikinės penkiakovės pasaulio taurės finalo transliuotojas. Gyvai stebėkite visų Lietuvos sportininkų kovas per „Lietuvos ryto“ televiziją!
