Požiūris į kurčiųjų žaidynes – skirtingas

Prieš mažiau nei savaitę Samsune (Turkija) baigėsi 23-iosios vasaros kurčiųjų žaidynės. Jose dalyvavo per 3000 sportininkų iš 97 šalių. Jie rungtyniavo 21 sporto šakos varžybose. Apdovanojimus pelnė 54 šalių sportininkai, tačiau šių žaidynių medalių lentelė parodo, kaip skirtingai pasaulio šalyse žiūrima į tokius renginius.

Lietuvos kurčiųjų krepšinio vyrų rinktinei, kuri finale įveikė Venesuelos komandą, paskirta 417,1 tūkst. eurų premija.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Lietuvos kurčiųjų krepšinio vyrų rinktinei, kuri finale įveikė Venesuelos komandą, paskirta 417,1 tūkst. eurų premija.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Kurtieji oro uoste buvo pasitikti prezidentės<br>M.Patašiaus nuotr.
Kurtieji oro uoste buvo pasitikti prezidentės<br>M.Patašiaus nuotr.
Kurčiuosius oro uoste pasitiko Dalia Grybauskaitė<br>M.Patašiaus nuotr.
Kurčiuosius oro uoste pasitiko Dalia Grybauskaitė<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Aug 3, 2017, 2:21 PM, atnaujinta Aug 3, 2017, 2:34 PM

Beveik pusę aukso medalių (85 iš 219) iškovojo Rusija. Ji iš viso pelnė 199 apdovanojimus (85 aukso, 53 sidabro, 61 bronzos). 2-ąją vietą užėmė Ukraina – 99 medaliai (21, 42, 36). Po jų liko Pietų Korėja – 52 (18, 20, 14) ir šeimininkė Turkija – 46 (17, 7, 22).

Kinija iškovojo vos 34 medalius (14, 9, 11), o olimpiadose karaliaujančios JAV – tik 16 (5, 3, 9) ir vos pateko į dešimtuką.
Krepšinio varžybose tarp 8 dalyvavusių komandų nebuvo nei vyrų, nei moterų JAV rinktinių.

Ne tik amerikiečiai, bet ir dauguma Europos šalių nevertina kurčiųjų žaidynių kaip aukšto meistriškumo sporto varžybų ir nekelia atletams tikslų kovoti dėl medalių.

Esant tokiai situacijai ypač tikslingai žaidynėms rengęsi lietuviai su 13 medalių (1 aukso, 5 sidabro ir 7 bronzos) tarp Europos šalių užėmė 5-ąją vietą. To nėra pavykę pasiekti jokiose kompleksinėse varžybose, per kurias būna įprasta konkurencija.

Lietuvius aplenkė tik Rusija, Ukraina, Turkija ir Baltarusija, laimėjusi 16 medalių. Už nugaros liko tokios sporto supervalstybės kaip Vokietija, Italija (po 12), Lenkija (11), Didžioji Britanija (9), Olandija ir Ispanija (po 1).

Sulaukta solidžių premijų

Kurčiųjų žaidynėse 13 medalių iškovoję atletai sulaukė dosnaus valdžios gesto – jiems skirtos dvigubos premijos, tad bendra jų suma kone dvigubai viršys pernai olimpiečiams išmokėtas premijas.

Kurčiųjų žaidynėse Turkijoje dalyvavę ir medalius parsivežę sportininkai nušluostė nosį daugeliui olimpiečių, kurie už pergales pasaulio ir Europos čempionatuose gauna gerokai mažesnes valstybės išmokas.

Vakar Vyriausybė skyrė dvigubai didesnes, nei numato įstatymai, premijas kurčiųjų vasaros žaidynėse pasižymėjusiems sportininkams.

„Lietuvos kurtiesiems sportininkams už pasiekimus kurčiųjų žaidynėse siūloma skirti didesnes premijas, nei nustatyta 2000 metų rugpjūčio 16 dienos Vyriausybės nutarimu“, – posėdyje trečiadienį pranešė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Iš viso sportininkams ir jų treneriams bus išmokėta 977 490 eurų premijų.

Vyrų krepšinio komandai už žaidynėse užimtą pirmąją vietą nuspręsta skirti 417 120 eurų premiją, moterų krepšinio komandai, iškovojusiai antrąją vietą, – 208 560 eurų, vyrų stalo teniso komandai, pelniusiai trečiąją vietą, – 46 320 eurų.

Vyrų dvejeto stalo teniso komandai, iškovojusiai trečiąją vietą, numatyta skirti 23 160 eurų premiją, orientavimosi sporto mišriosios estafetės komandai už trečiąją vietą – 46 320 eurų premiją, orientavimosi sporto vyrų estafetės komandai už iškovotą trečiąją vietą – 34 740 eurų, orientavimosi sporto moterų estafetės komandai, pelniusiai trečiąją vietą, – 34 740 eurų.

Taip pat 34 740 eurų premija skirta paplūdimio tinklinio komandai, iškovojusiai antrąją vietą, 30 414 eurų premija – lengvosios atletikos atstovei Larisai Voroneckajai, jos treneriui ir kitiems rinktinės nariams už antrąją vietą disko metimo rungtyje.

Lengvosios atletikos atstovui Vyteniui Ivaškevičiui, jo treneriui ir kitiems rinktinės nariams už antrąją vietą rutulio stūmimo rungtyje skirta 30 414 eurų premija, lengvaatlečiui Mindaugui Jurkšai, jo treneriui ir kitiems rinktinės nariams už bronzos medalį rutulio stūmimo rungtyje – 20 264 eurų premija.

Orientavimosi sporto atstovui Tomui Kuzminskiui, jo treneriui ir kitiems rinktinės nariams už antrąją vietą ilgojoje trasoje skirta 30 414 eurų premija, graikų-romėnų imtynių atstovui Mantui Kazimierui Sinkevičiui, jo treneriui ir kitiems rinktinės nariams už pelnytą trečiąją vietą 75 kg svorio kategorijoje – 20 264 eurai.

Sveikieji gauna mažiau

Dosnios premijos ypač nudžiugino orientacininkus, nes šios neolimpinės šakos atstovai net ir laimėję pasaulio čempionatą gali tikėtis tik diplomų ir padėkų.

Solidžių premijų žaidynių medalininkams gali pavydėti ir daugelis Lietuvos olimpinės rinktinės narių, nes jų pergalės pasaulio ir Europos čempionatuose valdžios požiūriu tiek nevertos.

Pavyzdžiui, Rūta Meilutytė už auksą pasaulio plaukimo čempionate, kuris vyksta kasmet, būtų gavusi vos 11 580 eurų premiją.

Tarkime, Lauros Asadauskaitės-Zadneprovskienės auksas Europos čempionate būtų vertas tik 5790 eurų.
Jeigu vyrų krepšinio rinktinė olimpiadoje būtų užėmusi trečiąją vietą, ji būtų gavusi 521 tūkst. eurų – tik šiek tiek daugiau, nei čempionais tapę kurtieji krepšininkai.

Šiuo metu galiojantis Vyriausybės nutarimas dėl sportininkų premijavimo priimtas dar 2000 metais.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.