EUROLYGA 2023

Lygesni už lygius: valdžia stumia Andrių Gudžių į kurčiųjų šešėlį

Auksinis A.Gudžiaus disko skrydis nušvietė Lietuvos sporto padangę šią vasarą, tačiau netgi tai negali panaikinti ją apnikusių šešėlių.

 Nelygybė tarp sportininkų ir toliau egzistuoja. <br> lrytas.lt montažas.
 Nelygybė tarp sportininkų ir toliau egzistuoja. <br> lrytas.lt montažas.
 Nelygybė tarp sportininkų ir toliau egzistuoja. <br> G.Bitvinsko nuotr.
 Nelygybė tarp sportininkų ir toliau egzistuoja. <br> G.Bitvinsko nuotr.
 Nelygybė tarp sportininkų ir toliau egzistuoja. <br> M.Patašiaus nuotr.
 Nelygybė tarp sportininkų ir toliau egzistuoja. <br> M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

„Lietuvos rytas“

Aug 21, 2017, 9:01 PM, atnaujinta Aug 22, 2017, 1:24 PM

Baigiantis pirmiesiems metams po Seimo rinkimų tapo aišku, kad sportas stumiamas į pašalius. Valdantieji paskendo kitose veiklose ir neranda nei noro, nei laiko gilintis į sporto situaciją, o ir kompetencijos, regis, mažoka.

Poolimpiniais metais gal ir neverta tikėtis stebuklų, bet chaotiškai vykstantys procesai nežada nieko gero prieš 2020-ųjų Tokijo žaidynes.

Pasinaudojęs politine pauze chaosą dar pernai puolė kurstyti Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD), taip tarsi bandydamas pateisinti abejotiną savo egzistavimą.

Jokios reikšmingesnės veiklos, išskyrus lėšų panaudojimą ir apdovanojimų dalijimą, nevykdantis valstybinis sporto prievaizdas pernai taip piktai susikirto su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu (LTOK), kad neapsikentę LTOK vadovai nutraukė bendradarbiavimo sutartį rengiant sporto apdovanojimus.

Renginys įvyko ir be KKSD nupirktų statulėlių, bet moralinį antausį gavęs departamentas nutarė parodyti savo kietakaktiškumą ir padavė dėl to LTOK į teismą.

Tai ir parodė tikrąjį KKSD vadovo Edžio Urbanavičiaus veidą: svarbiau ne bendri sporto interesai, o asmeninės ambicijos ir noras nusodinti aktyviai besireiškiantį LTOK.

Tai liudija ne vienas pavyzdys. Antai KKSD staiga pakeitė Lietuvos olimpinio sporto centro veiklos modelį ir taip pribloškė ne vieną mažesnę federaciją, kurios nėra pajėgios gyventi be vienijančios organizacijos globos.

Dėl šitokių akibrokštų žagtelėjo ne vienas daug prie sporto laimėjimų prisidėjęs žmogus.

Nereikalingas pasijuto net ilgametis Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas, vienas didžiausių šalies sporto medicinos autoritetų D.Barkauskas, kurio tiesaus žodžio reformatoriai neklausė ir nenorėjo girdėti. Jam beliko užverti duris ir susitelkti į darbą privačioje klinikoje.

Dėl vadinamųjų pertvarkų kraipo galvą ne tik lietuviai. Pasaulio irklavimo guru vadinamas italas G.Postiglione per penkerius metus esant ankstesnei finansavimo tvarkai padėjo atvesti Lietuvos irkluotojus į daugybę viršūnių, bet dabar jaučiasi sutrikęs. Jis nežino, kodėl keičiama sistema, ir perspėjo, jog mažesnėms federacijoms kils sunkumų ir dėl trenerių, ir dėl sportininkų. Bet KKSD veikėjams tai neįdomu.

Jau seniai Lietuvos sporto žmonės baksnoja į Estiją, kur visa valstybinė sporto biurokratija telpa į vieną skyrių Kultūros ministerijoje. Keli žmonės padalija pinigus ir nevaidina susireikšminusių visažinių.

Tuo metu KKSD turi per 30 darbuotojų, jiems moka solidžias algas ir tarpsta biudžeto pinigų rojuje, kosminėmis kainomis pirkdamas tualetinį popierių, gėles ar apdovanojimų organizavimo paslaugas.

Prieš rinkimus „valstiečiai“ žadėjo apkarpyti šio biurokratinio darinio apetitą, bet nieko nepadarė, o savo kompetenciją Vyriausybė aiškiai parodė ištaškydama milijoną eurų mėgėjiškų kurčiųjų žaidynių medalininkams.

Prezidentės D.Grybauskaitės dalyvavimas sutiktuvėse premjerui S.Skverneliui padarė tokį įspūdį, kad nutarta netgi padvigubinti įstatymo numatytas premijas kurtiesiems.

Ši suma beveik dvigubai viršijo pernai po Rio de Žaneiro olimpiados geriausiems atletams išmokėtas premijas, kurios nustatomos pagal 2000-ųjų dokumentą.

Beje, sportą itin „mylinti“ valdžia per trejus metus net nesugebėjo suapvalinti keistų sumų, konvertuotų iš litų.

Žinoma, niekas nesako, kad nereikia paskirti pinigų kurtiesiems arba kitiems neįgaliesiems, tačiau reikėtų būti objektyviems ir nustoti tikėti mitais apie tų varžybų konkurencingumą.

Daug ką pasako skaičiai. 23-iosiose vasaros kurčiųjų žaidynėse Turkijoje beveik pusę aukso medalių (85 iš 219) iškovojo Rusija, kuri iš viso pelnė 199 apdovanojimus (85 aukso, 53 sidabro, 61 bronzos). Antrąją vietą užėmė Ukraina – 99 medaliai (21, 42, 36). Po jų liko Pietų Korėja – 52 (18, 20, 14) ir šeimininkė Turkija – 46 (17, 7, 22). Kinija iškovojo vos 34 medalius, olimpinėse žaidynėse karaliaujančios Jungtinės Valstijos – tiktai 16 ir vos pateko į dešimtuką.

Krepšinio varžybose tarp 8 dalyvavusių komandų nebuvo nei vyrų, nei moterų JAV rinktinių.

Mat ne tik amerikiečiai, bet ir dauguma Europos šalių nevertina kurčiųjų žaidynių kaip aukšto meistriškumo sporto varžybų.

Esant tokiai situacijai, ypač tikslingai žaidynėms rengęsi lietuviai su 13 medalių (1 aukso, 5 sidabro ir 7 bronzos) tarp Europos šalių užėmė penktąją vietą, ko nėra pavykę pasiekti jokiose kompleksinėse varžybose, kuriose būna įprasta konkurencija.

Lietuvos kurčiųjų krepšinio vyrų rinktinei, kuri finale įveikė Venesuelos komandą, paskirta net 417 tūkst. eurų premija, o neolimpinės sporto šakos – orientavimosi sporto – atstovams už prizines vietas estafetėse, kur dalyvavo po 4–5 komandas ir ne visos pasiekė finišą, išmokėta po 30–40 tūkst. eurų.

Tuo metu net 13 metų su tuo pačiu pasiaukojusiu treneriu V.Kidyku juodai dirbęs A.Gudžius pagal įstatymą už savo auksą gaus 23,7 tūkst. eurų.

Kai vadovaujamasi tokiais prioritetais, didžiojo Lietuvos sporto ateitis tampa miglota.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.