Edžio Urbanavičiaus vadovaujamas departamentas ketvirtadienį pristatė naujosios didelio meistriškumo sporto plėtojimo programos detales bei jos finansavimo kriterijus.
Pagal KKSD numatytą modelį, sportininkų rengimo lėšos nuo sausio 1-osios bus skirstomos tiesiogiai federacijoms, o iki šiol veikęs Lietuvos olimpinis sporto centras (LOSC) turės tik simbolines funkcijas.
Susiję straipsniai
Tai reiškia, jog kiekviena federacija pati mokės už sportininkų rengimą, samdysis medicinos ir kitą reikiamą personalą.
Audras sporto pasaulyje keliantis planas iki šiol sulaukė įvairių reakcijų. Vienos sporto šakų federacijos purtėsi nepageidaujamo savarankiškumo, kitos laukė įplauksiančių pinigų.
Nors rugsėjo viduryje dalies sportininkų, trenerių ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) nuogąstavimus išgirdęs premjeras Saulius Skvernelis žadėjo stabdyti pokyčius kol nebus konkretesnių gairių, formalių veiksmų imtasi nebuvo.
Kitais metais KKSD iš savo biudžeto – maždaug 24 mln. eurų – federacijoms didelio meistriškumo sporto programai tiesiogiai turėtų atseikėti apie 6 milijonus.
Jie 64 federacijoms bus paskirstyti pagal nustatytus kriterijus, tarp kurių atsirado ir keli darbo grupės diskusijas sukėlę punktai.
Pavyzdžiui, norint pretenduoti į finansavimą, organizacija privalės priklausyti tarptautinei organizacijai, turinčiai bent 55 valstybes nares 4 žemynuose.
Jos valdyme dalyvaujantys asmenys taip pat negalės turėti galiojančio teistumo už tyčinius nusikaltimus, o visi federacijos finansai pagal naująją tvarką, bus viešinami.
KKSD lėšas dalinsis trys sporto šakų grupės: strateginėms olimpinėms sporto šakoms atiteks 60 procentų, likusioms olimpinėms – 22 proc. , o paskutinioji dalis – visoms kitoms, tarp jų ir neįgaliųjų, sporto šakoms.
Kiek konkrečiai pinigų atiteks federacijai, bus nuspręsta pagal kelis kriterijus. Lėšų dydį labiausiai (75 proc.) lems sportininkų rezultatai, įtakos taip pat turės nacionalinės varžybų sistemos plėtotė bei įstaigos vadybinė veikla.
Dėl didelės olimpinių ir neolimpinių sporto šakų vertinimo skirties šioje sistemoje KKSD pernelygs nesijaudina, nors ji itin ryški.
Tarkim, plaukiko Simono Bilio auksas trumpajame (neolimpiniame) baseine pasaulio čempionate prilyginimas maždaug 30-ąjai vietai tų pačių pirmenybių 50 metrų baseine.
„Padirbėsime ir pamatysime, čia logiška ar nelogiška. Lietuvos plaukimo federacija sutinka, kad tai skirtingo rango varžybos“, – tikino E.Urbanavičius.
Duomenis dėl kriterijų atitikimo federacijos teiks iki gruodžio 8 dienos, lėšų skirstymas vyks iki sausio 8-osios.
Pinigus gavusios federacijos jų panaudojimo būdus rinksis savarankiškai. Anot E.Urbanavičiaus, naujas modelis sulaukė palaikymo.
„Kadangi su federacijomis kontaktavome nuolat, vertinant bendrai didelių priekaištų nesulaukėme. Buvo pasiūlymų dėl kriterijų tobulinimo, bet nuspręsta kol kas jų nekeisti“, – kalbėjo KKSD vadovas.
Nors kol kas daliai federacijų tebėra neaišku, kaip reikės kompensuoti dėl naujos tvarkos mažėsiantį ar išvis išnyksiantį finansavimą, E.Urbanavičius teigė matantis ne vieną išeitį.
„Prisitraukite privačius rėmėjus, gaukite LTOK ar Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) pinigus. Mūsų programos pinigai skirti meistriškumą jau turtintiems sportininkams“, – sakė jis.
Tiesa, KKSRF dėl savo biudžeto, kurį sudaro 6,5 mln. eurų, dalybų, spręs pats, o aiškesnis fondo vaidmuo naujoje sistemoje dar nenustatytas.
Dar viena sporto reformos dalis – sporto įstatymas – šiuo metu tebėra koreguojamas, tačiau E.Urbanavičius viliasi, jog jau greitai vėl pateks į seimūnų rankas.
„Tikiuosi, įstatymas bus pateiktas ir priimtas dar šioje Seimo sesijoje“, – teigė jis.
KKSD valdymas nuo sausio 1–osios perduodamas Švietimo ir mokslo ministerijai. Kol kas jo statusas nesikeis, bet per 2018-uosius įvyks integracija į ministerijos struktūrą.