EUROLYGA 2023

Lietuva mažina olimpinį apetitą – medaliais Tokijuje nelis

Nežinomybė dėl Sporto departamento (KKSD) akibrokštų ir klausimai be atsakymų: taip būtų galima įvertinti paskutinį šių metų Lietuvos olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto posėdį, kuriame kalbėta apie ateitį po 945 dienų. 2020-ųjų liepos 24-ąją startuos Tokijo vasaros žaidynės ir lietuviai ten vyks su kuklesniais iššūkiais, tačiau jau dabar svarstoma, kokią žalą mūsų sportui padarys KKSD „revoliucija“.

 Saulius Ritter ir Mindaugas Griškonis<br> AFP nuotr.
 Saulius Ritter ir Mindaugas Griškonis<br> AFP nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 21, 2017, 3:01 PM, atnaujinta Dec 21, 2017, 4:42 PM

Per 2017-uosius Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) su jo vadovu Edžiu Urbanavičiumi privertė ne vieną šalies sporto pasaulio žmogų gūžčioti pečiais bei piktintis: buldozerių stumiami sprendimai skaudžiai atsiliepia ne tik Lietuvos sportui, bet ir sportininkams.

KKSD jau nutarė, kad pavaldi jai organizacija – Lietuvos olimpinis sporto centras turi būti naikinamas, o ten dirbę olimpinių rinktinių treneriai, specialistai ar medikai privalo būti išlaikomi federacijų, o ne KKSD ir LTOK. Specialistai bus tiesiog išmesti į gatvę ir Departamentas ramiai nusiplaus rankas, raportuodamas, kad išlaiko 60 geriausių šalies sportininkų.

Maža to – Sporto departamentas atsisakė remti „Tokijo 2020“ programą, pagal kurią buvo finansuojami būsimi žaidynių dalyviai ir kandidatai.

„LTOK darbo grupė ėmėsi rengti naują programą, kuri padėtų bent stabilizuoti tą situaciją, į kurią visi buvo įsprausti dėl KKSD sprendimų. Ta programą rengiama, bet reikia palaukti Naujųjų metų ir tos inicijuotos sporto pertvarkos gairių, kurios teikiamos. Tačiau be deklaracijų ir žmonių atleidimo iš LOSC, aiškumo nėra“, – trečiadienį posėdyje kalbėjo LTOK Olimpinio sporto direkcijos direktorius Einius Petkus.

Jis tikino, kad dėl Olimpinio sporto centro uždarymo skubanti KKSD nuo naujųjų metų sukurs chaosą, nes nenumatyti jokie federacijų finansavimo šaltiniai, padėsiantys išlaikyti trenerius ir specialistus kartu su sportininkais.

„Su treneriais yra numatytos tik kontraktinės sutartys. Bet klausimas, ar federacijos galės išlaikyti visą tą sporto kokybę, kokią išlaikė iki tol dabar jau naikinamas Olimpinis sporto centras“, – klausė Vykdomojo komiteto narys Romualdas Bakutis.

„Kol kas tik dedame tik klaustukus dėl mūsų sporto ir jos aplinkos, nes kaip galime planuoti programas ar medalius, jei sportą gaubia visiška nežinia“, – teigė buvęs Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Edvinas Eimontas.

Kaip konstatavo E.Petkus, dėl nežinios ir galimos „revoliucinės“ situacijos šalies sporte, numatyti ir kur kas kuklesni iššūkiai Tokijo olimpiadoje.

„Dabar reikia aiškiai pasakyti, kad Tokijo olimpiadai kelsime kur kas mažesnius uždavinius. Planuojama, kad Lietuvos olimpiečiai 2020-siais galėtų iškovoti du medalius ir užimti dar penkias taip vadinamas prizines vietas: nuo ketvirtosios iki aštuntosios. Tai tikrai kukliau, nei buvo Rio de Žaneire“, – sakė LTOK Olimpinio sporto direkcijos vadovas.

Manoma, kad šalies olimpinę rinktinę sudarys apie 50 atletų – dvidešimčia mažiau nei anksčiau, nes atranka į žaidynes taps kur kas sunkesnė ir dalyvių skaičius bus mažinamas 300 sportininkų.

Pasiruošimui Tokijo žaidynėms LTOK žada išleisti kur kas daugiau pinigų: ketvirtadienį patvirtinti dar 47 sportininkai, kuriems bus mokama olimpinė stipendija – nuo 400 iki 700 eurų. Iš viso stipendijas kitąmet gaus 81 kandidatas į Tokijo žaidynių Lietuvos olimpinę rinktinę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.