Lietuvos olimpinėje rinktinėje – dar mažiau nežinomųjų

Jau aiškūs 4 iš 9 atletų, atstovausiančių Lietuvai Pjongčango olimpinėse žaidynėse. Dėl likusių kelialapių dar kovoja kalnų slidininkai ir biatlonininkai.

 M.Strolia ir M.Vaičiulis olimpinės duonos paragavo 2010 m. Vankuveryje.<br> LTOK nuotr.
 M.Strolia ir M.Vaičiulis olimpinės duonos paragavo 2010 m. Vankuveryje.<br> LTOK nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

sportas.info

Jan 9, 2018, 12:03 PM, atnaujinta Jan 9, 2018, 3:44 PM

Slidininkas Mantas Strolia tapo ketvirtuoju Lietuvos atletu, iškovojusiu bilietą į Pjongčangą. Tai jis padarė savaitgalį Lenkijoje vykusiose varžybose.

Jau anksčiau buvo aišku, kad vasario 9 d. startuosiančioje žiemos olimpiadoje mūsų šalies garbę gins slidininkai Modestas Vaičiulis ir Marija Kaznačenko bei kalnų slidininkė Ieva Januškevičiūtė.

Dėl likusių penkių kelialapių dar vyksta kova.

Slidinėjimas

Lietuvos slidininkai pirmieji išsidalino visus jiems skirtus bilietus į olimpinį Pjongčangą. Olimpinė atranka slidininkams prasidėjo dar 2016 m. liepos 1 d. Oficialiai ji baigsis 2018-ųjų sausio 21-ąją. Olimpinėse slidinėjimo varžybose jėgas išmėgins 310 atletų.

Kaip pasakojo Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos (LNSA) atsakingasis sekretorius Evaldas Brazlauskis, atranka susideda iš dviejų dalių. Pirmiausia skaičiuojami FIS taškai. Jie nustatomi pagal atsilikimą nuo varžybų lyderio ir kelis kitus rodiklius – kuo mažiau taškų, tuo geresnis rezultatas. Tačiau vien surinkti taškai kelialapio negarantuoja.

Antrasis kriterijus – vieta pasauliniame reitinge. Jeigu slidininkas patenka tarp 300 stipriausiųjų, tada jis įgyja teisę startuoti olimpinėse žaidynėse ir, be to, dar pelno vieną papildomą kelialapį savo šaliai. Abu šiuos kriterijus, taigi ir olimpinį A normatyvą įvykdė vienintelis Lietuvos slidininkas Modestas Vaičiulis.

Dėl jo Lietuvai pelnyto antrojo kelialapio praėjusį savaitgalį varžėsi penki sportininkai. Tai Stepanas Terentjevas, Tautvydas Strolia, M.Strolia, Deividas Kliševičius ir Jaunius Drūsys.

„Pirmasis nacionalinės atrankos etapas vyko gruodžio 13-15 dienomis varžybose Austrijoje. Ten dėl kelialapio varžėsi 7 Lietuvos slidininkai. Po varžybų sumavome dviejų startų rezultatus ir pagal juos antrajame etape liko kovoti penki slidininkai“, – apie kovą dėl vieno kelialapio pasakojo E.Brazlauskis.

Sausio 6 d. Lenkijoje prasidėjusiose FIS varžybose sportininkai kovojo sprinto klasikiniu stiliumi rungtyje. Joje net du Lietuvos sportininkai lipo ant stipriausiųjų pakilos. M.Strolia po atkaklios kovos finišo tiesiojoje iškovojo aukso medalį, o M. Vaičiulis pelnė bronzą.

Taip pat į stipriausiųjų dešimtuką pateko dar trys mūsų sportininkai. 7-as buvo J.Drūsys, o T.Strolia ir Ąžuolas Bajoravičius pasidalino 9-10 vietomis.

Moterų grupėje vienintelė Lietuvos atstovė Marija Kaznačenko liko 20-ta. Sekmadienį sportininkai varžėsi 15 kilometrų distancijoje laisvuoju stiliumi. Geriausiai iš lietuvių pasirodė T.Strolia, iškovojęs 9-ą vietą. 12-13 vietomis pasidalijo M.Strolia ir D.Kliševičius, 18-tas finišavo S.Terentjevas.

Po šių varžybų paaiškėjo, kad M.Strolia nacionaliniame olimpiniame atrankos reitinge vos 5 FIS taškais pranoko savo brolį Tautvydą ir, tuo pačiu, įsidėjo į kišenę olimpinį kelialapį. Ir 28-erių M.Vaičiuliui, ir 31-erių M.Stroliai tai bus jau antrosios olimpinės žaidynės karjeroje – jie startavo dar 2010 m. Vankuveryje.

Beje, Lietuvos slidinėjimo rinktinė vyriausioji trenerė Kazimiera Strolienė – Manto ir Tautvydo Strolių motina.

Lietuvos slidininkės A lygio normatyvo neįvykdė, tačiau Lietuva Pjongčange turės savo slidininkę, mat vieną vietą mūsų valstybei skyrė tarptautinė slidinėjimo federacija. Lietuvos garbę gins buvusi biatlonininkė 24 metų M.Kaznačenko, kuri pagal FIS taškų vidurkį ryškiai lenkia kitas savo konkurentes mūsų šalyje.

Kalnų slidinėjimas

Milžiniška konkurencija geriausiems Lietuvos kalnų slidininkams neleido įvykdyti olimpinio A normatyvo, nepaisant to, kad praėjusį sezoną jie gerino asmeninius rezultatus, versdami ir naujus mūsų šalies kalnų slidinėjimo istorijos puslapius.

Tačiau Lietuva turės savo atstovus ir vyrų, ir moterų varžybose, nes jų renkami FIS taškai be vargo leidžia pelnyti po vieną šaliai skiriamą olimpinį bilietą.

Moterų varžybose dalyvaus 23 metų Ieva Januškevičiūtė, kuri olimpinės patirties sėmėsi jau Sočio žaidynėse.

„Kaip ir slidinėjime, merginų nėra daug, nėra konkurencijos – Ieva ženkliai stipresnė už kitas mūsų kalnų slidininkes“, – kalbėjo E.Brazlauskis.

Dėl Lietuvos vyrams skirtos vietos Pjongčange kovoja 17-metis Andrejus Drukarovas, kuris gyvena Šveicarijoje, o treniruojasi Italijoje, bei 21-erių Sočio olimpietis Rokas Zaveckas.

Kuris iš jų dalyvaus olimpiniame Pjongčange, paaiškės sausio 13-ąją.

Kelialapio likimą lems ne tik aukštesnė vieta nuo 2016 m. liepos skaičiuojamame olimpiniame atrankos reitinge, bet ir FIS taškų skirtumas.

Pagal pernai LNSA patvirtintas nacionalinės atrankos taisykles, vien užimti aukštesnės vietos olimpiniame atrankos reitinge nepakaks.

Sausio 13-ąją paskelbus atnaujintą olimpinį reitingą, bus susumuoti ir A.Drukarovo, ir R.Zavecko FIS taškų, pelnytų slalomo ir didžiojo slalomo rungtyse, vidurkiai. Jei skirtumas tarp jų bus didesnis nei 15 taškų, į olimpiadą važiuos geresnį rodiklį turintis atletas.

Bet jei skirtumas bus 15 ir mažiau taškų, LNSA valdyba skelbs papildomus atrankos kriterijus arba paskelbs FIS varžybas, kuriose turės dalyvauti abu sportininkai, arba surengs treniruočių pobūdžio varžybas, kuriose bus fiksuojamas laikas.

Jei atranka pasibaigtų šiandien, į Pjongčangą keliautų A.Drukarovas, nes jo slalomo ir didžiojo slalomo varžybose pelnytų taškų suma yra 112,05 (slalomas – 49,2/didysis slalomas – 62,85), o R.Zavecko – 136,92 (52,81/84,11). Iš viso kalnų slidinėjimo varžybose Pietų Korėjoje varžysis 320 sportininkų. Lietuviai startuos slalomo ir didžiojo slalomo rungtyse.

Biatlonas

Per visą nepriklausomos šalies istoriją olimpinėse žaidynėse niekada nesivaržė daugiau dviejų biatlonininkų iš Lietuvos.

Tačiau pasibaigus 2016-2017 m. sezoną vykusiai olimpinei atrankai paaiškėjo, kad į Pjongčangą vyks net keturi lietuviai – du vyrai bei dvi moterys.

Olimpinėse biatlono varžybose iš viso startuos 230 sportininkų – perpus moterų ir vyrų.

Biatlonininkai dėl komandinių kelialapių kovojo devyniuose pasaulio taurės etapuose bei pasaulio čempionate. 20 geriausiai pasirodžiusiu šalių įgijo teisę į olimpiadą deleguoti po penkis-šešis biatlonininkus, o 21-22 pozicijas užėmusios komandos iškovojo po dvi vietas. Tiek vyrai, tiek moterys Tautų taurės įskaitoje užėmė 22-ą vietą.

Didžiąją sezono dalį Lietuvos vyrų komanda žengė 21-22 vietose ir bandė prasibrauti į 20-ąją poziciją, kuri suteiktų teisę olimpinėse žaidynėse debiutuoti ir estafetės komandai. 20-i liko suomiai (3202 tšk.), už jų – latviai (3152 tšk.), lietuviai (2988 tšk.) ir be komandinių kelialapių likę lenkai (2739 tšk.).

20-ąją poziciją tarp moterų įtikinamai užėmė Pietų Korėjos biatlonininkės (3051 tšk.), kurias į priekį tempė natūralizuotos rusės. 21-os liko slovėnės (2969 tšk.), o dėl 22-osios vietos kovojo Lietuvos ir Estijos biatlonininkės. Šie keturi kelialapiai yra skirti šaliai.

Kam atiteks vardiniai kelialapiai į olimpines žaidynes, paaiškės sausio 18–21 dienomis Italijoje vyksiančiame 6-ajame pasaulio taurės etape.

„Dėl vardinių kelialapių biatlonininkai varžėsi visą šį sezoną. Kam jie bus skirti, spręs netgi ne federacija, o rinktinės treneriai, kurie su tais sportininkais dirba visą laiką. Tai lems ir konkretus rezultatas, ir sportininko potencialas, ir kiti dalykai“, – aiškino Lietuvos biatlono federacijos prezidentas Arūnas Daugirdas.

Dėl vardinių kelialapių kovoja 4 sportininkės, iš kurių labiausi patyrusi 33-ejų Diana Rasimovičiūtė. Jeigu ji vyktų į Pjongčangą, sportininkei tai būtų jau 5-osios olimpinės žaidynės.

Taip pat teisės atstovauti Lietuvai žaidynėse siekia Natalija Paulauskaitė, Natalija Kočergina ir Gabrielė Leščinskaitė.

Tarp vyrų – penki pretendentai. Tai Tomas Kaukėnas, Vytautas Strolia, Karolis Dambrovskis, Rokas Suslavičius ir Linas Banys.

„Visi jie yra įvykdę pasaulio taurės normatyvą ir gali dalyvauti kovoje dėl olimpinių kelialapių“, – sakė A.Daugirdas.

Beje, įdomus faktas, kad olimpinis normatyvas, tai yra IBU (Tarptautinė biatlono federacija) taškų vidurkis turi būti ne didesnis kaip 180 taškų. Tuo tarpu pasaulio taurės normatyvas yra aukštesnis nei olimpinis – IBU vidurkis turi būti ne didesnis kaip 150 taškų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.