Viskas pridengta sporto reformos skraiste ir šūkiais apie skaidrumą, federacijų svarbumą, kurie iš tikrųjų slepia KKSD vadovo ambicijas.
2014-aisiais į KKSD direktoriaus kėdę su tuomet įtakingų „darbiečių“ palaiminimu atsisėdęs E.Urbanavičius šiemet turėtų baigti savo kadenciją, bet jo prisvilintą košę teks srėbti dar ilgai. O valstybinio sporto valdymo, kurį ne vienas autoritetingas specialistas vadina kenkimu, vaisiai tikriausiai bus skinami 2020-ųjų Tokijo olimpiadoje.
Po to, kai KKSD veikėjai atsisakė bendradarbiauti su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu (LTOK) per bendrą pasirengimo programą, kaip būdavo pastaruosius du dešimtmečius, teko pripažinti, kad dviejų svarbiausių organizacijų karas atsirūgs.
Nuo 2000-ųjų šalies olimpiečiai atveždavo iš vasaros žaidynių po 3–5 medalius ir tvirtino, kad po nesėkmingos 1996 metų olimpiados priimta iš dalies centralizuota sportininkių rengimo sistema pasiteisino. Bet dabar jau 2018-ieji ir niekas nenori priminti, kad prieš Atlantos žaidynes laisvę gavusios federacijos tada nieko brandaus nenuveikė. Dabar naikinant LOSC vėl grįžtama prie anos sistemos.
Tai paranku tik kelioms didžiausioms, turinčioms milijoninius biudžetus federacijoms. Daugeliui kitų teks plėstis, įdarbinti atleistus trenerius, samdytis sporto medikus, kineziterapeutus, kurių darbas su sportininkais buvo koordinuojamas per LOSC.
KKSD užliūliavo federacijas pažadais apipilti jas papildomais pinigais, pompastiškai pristatė tiesioginio finansavimo sistemą, nors ir prikūrė papildomų biurokratinių reikalavimų. Bet kai reikalaujamus dokumentus pateikusios federacijos pamatė, kaip jų veiklos rezultatai virto žadamu finansavimu 2018 metais, ne viena apsiverkė.
Paaiškėjo, kad KKSD pritaikyti kriterijai kai kam taip kirto per pakinklius, kad biudžetas susitraukė, o darbų padaugės kone dvigubai.
Pavyzdžiui, vienai geriausiai dirbančių Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijai (LBKIF) finansavimas sumažėjo ketvirtadaliu.
„Išgirdę apie kaip reikiant sumažintą finansavimą esame priversti keisti planus ir šiuo metu nežinome, ką daryti. Tikrai kentės rezultatai Europos ir pasaulio čempionatuose“, – pripažino LBKIF generalinis sekretorius R.Petrukanecas, dirbantis ir treneriu.
Šis specialistas, kaip ir kiti rinktinių treneriai, gruodį gavo pranešimus, kad yra atleidžiami iš LOSC. Šiame sąraše atsidūrė ir geriausios šalies treko dviratininkės S.Krupeckaitės treneris ir sutuoktinis D.Leopoldas. Nereikalingas pasijutęs D.Leopoldas jau sulaukė pasiūlymų iš kitų šalių ir nesunkiai gaus darbą svetur. Emigrantais taps žmona su sūnumi, o milijonus kainavęs Panevėžio dviračių trekas ištuštės.
Priblokšta ir kita garsi sportininkų šeima: penkiakovininkai L.Asadauskaitė ir jos treneris A.Zadneprovskis.
Olimpinė čempionė rėžė tiesiai: „Mus apgavo. Žadėjo, kad bus geriau, o iš tiesų nuskriaudė. Kai laimime medalius, ponia prezidentė ir kiti politikai nori su mumis nusifotografuoti, daug prišneka, prižada. Po to jie ramia sąžine leidžia vykti reformoms, kurios žlugdo sportą.“
Paniekintųjų sąraše atsidūrė net geriausiu 2017 metų Lietuvos treneriu pripažintas V.Kidykas, per 13 metų nuoseklaus darbo išugdęs disko metimo pasaulio čempioną A.Gudžių. Jo auklėtinis – pačiame jėgų žydėjime, o treneris turės prašyti išmaldos iš Lietuvos lengvosios atletikos federacijos. O juk A.Gudžius šiemet planuoja šturmuoti pasaulio rekordą.
V.Kidykas yra iš tų, kuris tiesiai šviesiai pasakė, kas yra Lietuvos sporto duobkasys: „Į KKSD atėjus E.Urbanavičiui daromos ne reformos, o, drįstu pasakyti, jovalas, ardomoji veikla. Mes matome nepamatuotas ambicijas, neatsakytus klausimus ir mistines idėjas, kurių puolama įgyvendinti visiškai nežiūrint į realią situaciją.“
Apie KKSD vadovo veiklos efektyvumą daug pasako faktas, kad šiemet sportui iš biudžeto numatyta skirti 3 mln. eurų mažiau nei pernai. Ar yra dar nors viena sritis Lietuvoje, kuri taip nusipigino?
Prieš kelias savaites, matydami, kad jų nuomonė valdininkams įdomi, būrys žinomų atletų įkūrė Nacionalinę sportininkų asociaciją ir tikisi taip pakovoti dėl savo teisių.
Lietuvos trenerių asociacija buvo įkurta pernai, bet jai taip ir nepavyko ištarti griežtesnio žodžio. Jį galėtų pasakyti ir Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija, kuriai vadovauja aktyvus valstietis K.Smirnovas. Bet buvęs bušido kovotojas labiau rūpinasi, kaip sekasi plėstis jo įkurtai graplingo imtynių organizacijai ir šia mažai kam suprantama sporto šaka užsiimančiais šeimos nariais.
Tuo metu KKSD vadovui atletų nuomonė neįdomi: „Mane stebina, kad kalba ne federacijų atstovai, o sportininkai. Toks jausmas, kad kažkas už sportininkų yra pasislėpęs. Sportininko vieta – federacijoje. Pirmiausia reikia kritikuoti federaciją, jei kas nors negerai.“
