EUROLYGA 2023

„Olifėjos“ vadovo Antano Muraškos Lietuva. Vilnius, sportas ir E. Kučinsko dainos

„Man dar ir šiandien akyse stovi, kaip signatarai paskelbė Nepriklausomybę. Žvelgiant į tuos momentus man net širdis suvirpa. Tos akimirkos neišblėstančios“, – didingus Lietuvos istorijos įvykius prisiminė „Olifėjos“ generalinis direktorius Antanas Muraška.

 A.Muraška: „Labiausiai žaviuosi tais, kurie atiduoda visas jėgas dirbdami dėl Lietuvos.“<br> J.Stacevičiaus nuotr.
 A.Muraška: „Labiausiai žaviuosi tais, kurie atiduoda visas jėgas dirbdami dėl Lietuvos.“<br> J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

„Lietuvos rytas“

Feb 23, 2018, 4:26 PM

Bet ne ką mažiau Lietuvai nusipelnęs ir pats 63-ejų verslininkas. Jo pagalba ir indėlis į Lietuvos sportą per 25 Nepriklausomybės metus yra milžiniški.

Savo supratingumu ir parama jis prisidėjo prie daugybės Lietuvos sportininkų pergalių.

A.Muraška gimė Kaišiadorių rajone, tačiau sulaukęs šešiolikos tapo vilniečiu.

Lietuvos sostinė jam ligi šiol yra geriausias ir gražiausias Lietuvos kampelis.

„Visada, kad ir kur išvykčiau, grįžti norisi būtent čia“, – duodamas interviu projektui „Aš myliu Lietuvą“ tvirtino jis.

A.Murašką labai žavi asmenys, kurie atiduoda visas jėgas dirbdami dėl Lietuvos, o žvelgdamas į ateitį jis svajoja apie dar vieningesnę tautą.

– Jūsų šaknys – kur gimėte ir augote?

– Gimiau ir augau Kaišiadorių rajone, netoli Žiežmarių.

Kuo galėčiau išskirti tą vietą? Pasakysiu paprastai ir aiškiai – tai gimtoji vieta, kuri yra traukos centras.

Tos vietos, kur yra mano šaknys, man visada liks svarbios – net suvirpa širdis, kai aš ten sugrįžtu.

– O maloniausias vaikystės prisiminimas?

– Kadangi dabar man tenka nemažai padėti Lietuvos sportui, ir prisiminimai susiję su tuo. Augau aplinkoje, kur buvo daug bendraamžių. Dažnai žaisdavome futbolą.

Tačiau puikiai pamenu ir žiemas, kai šalia tekantis upelis užtvindydavo pievas, vanduo užšaldavo, o mes ten įsirengdavome ledo ritulio aikštelę.

Tai ir yra vienas maloniausių prisiminimų.

– Kuri lietuviška šventė jums yra smagiausia?

– Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena – Kovo 11-oji.

Man dar ir šiandien akyse stovi, kaip mūsų signatarai paskelbė Nepriklausomybę.

Šiandien žvelgiant į tuos momentus man net suvirpa širdis. Tos akimirkos neišblėsta.

Žinoma, labai svarbi ir Vasario 16-oji, bet jos juk neteko matyti. (Juokiasi.)

– Kokia Lietuvos vieta gražiausia?

– Kadangi būdamas šešiolikos metų tapau vilniečiu, gražiausia Lietuvos vieta man yra Vilnius.

Visada, kad ir kur važiuočiau, kad ir kur būčiau išvykęs, norisi sugrįžti būtent čia.

Mane šis miestas ypač žavi.

– Mėgstamiausias Lietuvos istorijos veikėjas?

– Puikiai menu 1991-ųjų įvykius, todėl mėgstamiausiu galėčiau įvardinti Vytautą Landsbergį. Man jis ligi šiol įsiminęs kaip žmogus, atlikęs bene svarbiausią vaidmenį atkuriant Nepriklausomybę.

To paneigti niekaip nebūtų įmanoma.

Patys dalyvavome visuose tuose įvykiuose, matėme, kas vyko, – akivaizdu, kad V.Landsbergis tada atliko labai didelį darbą.

– Lietuvos asmenybė, su kuria norėtumėte papietauti?

– Galbūt tai ir būtų V.Landsbergis. Tačiau yra daug asmenybių, su kuriomis norėčiau susėsti prie stalo.

Reikia su visais kalbėti, ar tai būtų draugas, ar tiesiog pažįstamas. Susitikti, bendrauti, dalintis mintimis.

– Mėgstamiausia Lietuvos grupė arba lietuviška daina?

– Mėgstamiausios mano dainos tos, kurias atlieka Edmundas Kučinskas.

Jos yra ypatingos. Tai ne keli nuolat kartojami žodžiai, o prasmingos eilės, ir man tai labai patinka.

– Skaniausias lietuviškas patiekalas?

– Cepelinai. Tiktai stengiuosi jų daug nevalgyti, nes auga kilogramai.

Netgi nežinau, ar būtų galima tai įvardinti kaip patiekalą ir tuo labiau lietuvišką, tačiau dabar pamėgau žvejoti, todėl linkstu prie žuvies.

– Penki gražiausi lietuviški žodžiai?

– Laisvė, santarvė, nepriklausomybė, supratimas, savitarpio pagalba.

– Trys lietuviams būdingi charakterio bruožai?

– Kantrybė, palaikymas ir, deja, vis prasiveržiantis pyktis.

– Mėgstamiausia lietuviška patarlė?

– Turiu net du mėgstamus posakius, tik nežinau, kiek jie lietuviški: „Padėtis gera, bet ne beviltiška“ ir „Dirbame gerai, tačiau taip dirbti toliau negalime“.

– Jūs mylite Lietuvą, nes...

– ... esu Lietuvos vaikas.

– Linkėjimas Lietuvai ir lietuviams 100-mečio proga.

– Linkiu, kad Lietuvoje gyvenimas tik gerėtų ir tautiečiai norėtų sugrįžti iš svetimų šalių.

Galime augti ir labai daug pasiekti, jeigu būsime visi kartu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.