EUROLYGA 2023

Olimpinis sekmadienis: sniego karalienė, šeimininkų akiratis ir vokiečių skausmas

Finišas

Olimpiniai sportininkai iš Rusijos laimėjo ledo ritulio turnyrą<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Olimpiniai sportininkai iš Rusijos laimėjo ledo ritulio turnyrą<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Marit Bjoergen<br>AP nuotr.
Marit Bjoergen<br>AP nuotr.
Vokietijos bobslėjaus keturvietė tapo olimpine čempione<br>AP nuotr.
Vokietijos bobslėjaus keturvietė tapo olimpine čempione<br>AP nuotr.
Marit Bjoergen<br>AP nuotr.
Marit Bjoergen<br>AP nuotr.
Vokietijos bobslėjaus keturvietė tapo olimpine čempione<br>AP nuotr.
Vokietijos bobslėjaus keturvietė tapo olimpine čempione<br>AP nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Feb 25, 2018, 12:25 PM, atnaujinta Feb 25, 2018, 12:26 PM

Žiemos olimpinės žaidynės paprastai baigiamos vyrų slidinėjimo 50 km lenktynėmis. Tačiau šiais metais programa buvo pakeista ir Pjončango žaidynes vainikavo ne slidininkų, o slidininkių ilgiausio 30 km nuotolio klasikiniu stiliumi varžybos. Vyrų ir moterų lenktynės buvo sukeistos vietomis dėl norvegės Marit Bjoergen, kuri šiais metais tapo žiemos žaidynių rekordininke pagal medalių skaičių, o sekmadienį pavijo du savo tautiečius ir pagal olimpinių aukso medalių skaičių.

M.Bjoergen sekmadienį iškovojo vieną įspūdingiausių karjeros pergalių. 37-erių norvegė jau pirmuosiuose kilometruose pabėgo nuo pagrindinės grupės ir varžovės jos daugiau nebematė. Kitus du medalius irgi iškovojo Skandinavijos sportininkės: antrąją vietą užėmė suomė Krista Parmakoski, trečiąją – švedė Stina Nilson. Beje, skandinaviškas buvo visas pirmasis šešetas, į kurį pateko dar po vieną Norvegijos, Suomijos ir Švedijos slidininkę.

Karalienė

Pjongčango žaidynėse M.Bjoergen iškovojo du aukso (estafetės ir 30 km), vieną sidabro (15 km) ir du bronzos (10 km ir komandų sprinto) medalius. Šiose žaidynėse ji vienintelė laimėjo penkis medalius.

Per visą olimpinę karjerą, prasidėjusią 2002 metais, M.Bjorgen laimėjo 15 medalių: 8 aukso, 4 sidabro ir 3 bronzos.

„Turtingiausių“ žiemos olimpiečių sąraše Norvegijos slidininkė aplenkė norvegą biatlonininką Ole Einarą Bjorndaleną (8 aukso, 4 sidabro ir 1 bronzos) ir norvegą slidininką Bjorną Dahlie (8 aukso, 4 sidabro).

Į ketvirtąją vietą per Pjongčango žaidynes pakilo olandė čiuožėja Ireen Wust, kurios kolekcijoje dabar yra 5 aukso, 5 sidabro ir 1 bronzos medalis.

Slidės

Slidininkai Pjongčange kovojo dėl 12 medalių komplektų. Šalių įskaitoje pirmąją vietą tvirtai užėmė daugiau nei pusę rungčių laimėjusi Norvegija (7 aukso, 4 sidabro, 3 bronzos). Švedija iškovojo 2 aukso, 3 sidabro ir 1 bronzos medalį, o čempionais taip pat tapo Suomijos, Šveicarijos ir JAV slidininkai.

Taką ant garbės pakylos pramynė ne vien M.Bjoergen. Kitas norvegas Johannesas Hosflotas Klabo laimėjo tris aukso medalius, norvegai Martinas Johnsrudas Sundby ir Simenas Hegstadas Krugeris – po du aukso ir vieną sidabro, norvegė Ragnhild Haga – du aukso, švedė Charlotte Kalla – vieną aukso ir tris sidabro, švedė Stina Nilsson – vieną aukso, du sidabro ir tris bronzos.

Olimpiniu čempionu netapęs rusas Aleksandras Bolšunovas iškovojo tris sidabro ir vieną bronzos medalį.

Vokiečiai

Vokietijos bobslėjaus rinktinė prieš ketverius metus per Sočio žaidynes patyrė sunkiai paaiškinamą fiasko ir nelaimėjo nė vieno medalio. Užtat Pjongčange vokiečiai atsigriebė su kaupu ir trijose bobslėjaus rungtyse iškovojo tris aukso bei vieną sidabro medalį.

Paskutinę žaidynių dieną pergalę šventė Vokietijos keturviečių ledrogių įgula, o sidabro medaliai buvo įteikti dviem komandoms: Vokietijos antrajai ir Korėjos. Vokiečiai 27-erių Francesco Friedrichas ir 28-erių Thorstenas Margisas iš šių žaidynių parsiveš po du aukso medalius – būtent jie prieš kelias dienas sudarė ir čempione tapusią dvivietę įgulą.

Šeimininkai

Korėjos Respublikos sportininkai iki Pjongčango žaidynių visus žiemos olimpinius medalius iškovojo ant ledo. Daugiausiai – greitojo čiuožimo trumpame take varžybose, dar kelis – greitojo čiuožimo ir dailiojo čiuožimo varžybose.

Tačiau tapę žiemos žaidynių šeimininkais, korėjiečiai praplėtė akiratį, rimčiau užsiėmė kitomis sporto šakomis ir iškovojo pirmuosius medalius dar keturiose sporto šakose. Korėjoje liko skeletono, snieglenčių sporto, bobslėjaus ir akmenslydžio varžybų apdovanojimai.

Du iš šių medalių laimėti paskutinę žaidynių dieną. Sekmadienį sidabro medalius iškovojo bobslėjaus keturviečių įgula ir moterų akmenslydžio rinktinė, finale pralaimėjusi Švedijos komandai.

Iš viso Korėjos sportininkai šiose olimpinėse žaidynėse laimėjo 5 aukso, 8 sidabro bei 4 bronzos medalius ir šalių įskaitoje užėmė 7-ąją vietą. Tiek daug medalių (17) per žiemos žaidynes Korėja dar niekada nebuvo iškovojusi. Tiesa, per 2006 ir 2010 metų žaidynes korėjiečių sąskaitoje buvo daugiau aukso apdovanojimų – po 6.

Ledas

Olimpiniame ledo ritulio turnyre nedalyvaujant Nacionalinės ledo ritulio lygos (NHL) žaidėjams, pagrindine favorite buvo laikoma Rusijos olimpiečių komanda.

Rusai jau pirmajame ture netikėtai pralaimėjo slovakams, bet daugiau varžovams dovanų nedalijo ir sekmadienį finale po dramatiškos kovos per pratęsimą palaužė Vokietijos rinktinę 4:3.

Šis olimpinis ledo ritulio turnyras buvo 24-asis. Rusijos rinktinė olimpine čempione netapo nė karto, bet atstovaudami skirtingoms komandoms rusai aukso medalius iškovojo devintąjį kartą. 1956, 1964, 1968, 1972, 1976, 1984 ir 1988 metais septynis kartus nugalėtoja tapo SSRS rinktinė, o 1992 metais – Jungtinė komanda (Nepriklausomų Valstybių Sandraugos).

Medaliai

Paskutinėje rungtyje M.Bjorgen iškovotas aukso medalis sugrąžino Norvegijai pirmąją vietą šalių įskaitoje. Norvegijos sportininkai per Pjongčango olimpines žaidynes laimėjo 14 aukso, 14 sidabro ir 11 bronzos medalių (iš viso – 39).

Vokietijos sąskaitoje – 14 aukso, 10 sidabro ir 7 bronzos medaliai, Kanados – 11 aukso, 8 sidabro ir 10 bronzos, JAV – 9 aukso, 8 sidabro ir 6 bronzos, Nyderlandų – 8 aukso, 6 sidabro ir 6 bronzos, Švedijos – 7 aukso, 6 sidabro ir 1 bronzos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.