EUROLYGA 2023

Kas mes esame Pjongčange žiūrint iš kaimynų varpinės

Pjongčange pasibaigusios 23-iosios žiemos olimpinės žaidynės Lietuvos nenuvylė, nors stebuklų neįvyko – nė vienas mūsiškis medalio vėl neparvežė. Bet apie garbės pakylą galėjo svaičioti nebent su sportu visiškai nesusiję asmenys, neskiriantys slidinėjimo nuo čiuožimo.

Geriausiai iš lietuvių Pjongčange pasirodė Tomas Kaukėnas<br>V.Dranginio nuotr.
Geriausiai iš lietuvių Pjongčange pasirodė Tomas Kaukėnas<br>V.Dranginio nuotr.
Per atidarymą Lietuvos vėliavą nešė T.Kaukėnas<br>V.Dranginio nuotr.
Per atidarymą Lietuvos vėliavą nešė T.Kaukėnas<br>V.Dranginio nuotr.
Geriausiai iš lietuvių Pjongčange pasirodė Tomas Kaukėnas<br>V.Dranginio nuotr.
Geriausiai iš lietuvių Pjongčange pasirodė Tomas Kaukėnas<br>V.Dranginio nuotr.
Geriausiai iš lietuvių Pjongčange pasirodė Tomas Kaukėnas<br>V.Dranginio nuotr.
Geriausiai iš lietuvių Pjongčange pasirodė Tomas Kaukėnas<br>V.Dranginio nuotr.
Geriausiai iš lietuvių Pjongčange pasirodė Tomas Kaukėnas<br>V.Dranginio nuotr.
Geriausiai iš lietuvių Pjongčange pasirodė Tomas Kaukėnas<br>V.Dranginio nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Feb 28, 2018, 8:53 AM

Bet aptilo anksčiau nuskambėdavusios pašaipos dėl iš trasų pasitraukusių sportininkų ir abejonės, ar mums iš viso reikia vykti į žiemos olimpiadą.

Tie devyni Lietuvos sportininkai, kurie startavo Pietų Korėjoje, darė viską, ką galėjo: nors ir griuvo, bet lėkė į finišą, o jei finišo nepasiekė, tai jau buvo teisėjų nuosprendis ratu aplenktiems atletams.

Lietuvos sportininkų pastangas įvertino ir tauta: portalo lrytas.lt apklausoje pusė atsakiusiųjų pasirodymą įvertino gerai.

O kaip lietuviai atrodo kaimynų rezultatų fone? Žiemos žaidynėse jie visada buvo pranašesni, bet šįmet latviai, lenkai ir baltarusiai medalius rinko kaip niekad sunkiai. Ir visi jie pasirodė gerokai prasčiau nei 2014 metais Sočio žaidynėse, nors tai buvo galima numatyti iš anksto: visos Rytuose vykstančios varžybos europiečiams yra sunkesnės dėl aklimatizacijos ypatumų.

Štai itin sportiško prezidento lepinami (o kartais ir be gailesčio pliekiami) baltarusiai 2014 metais Sočyje džiaugėsi 6 medaliais, iš jų net 5 – aukso. Iš Pjongčango jie parsivežė tik tris apdovanojimus, du iš jų lėmė biatlono superžvaigždė D.Domračava.

Tai leido užgesinti tą gaisrą, kuriame įpusėjus žaidynėms buvo sudegintas Baltarusijos sporto ministras – esą dėl korupcijos.

Faktas: baltarusiai medalių lentelėje krito iš 8-osios į 15-ąją vietą.

Lenkija prieš ketverius metus irgi laimėjo 6 medalius, iš jų 4 – aukso. Pjongčange jų kraitis sumenko iki dviejų medalių. Abu juos pelnė šuolininkai su slidėmis, o Sočyje prizininkais buvo tapę trijų sporto šakų atstovai.

Lenkai medalių lentelėje krito iš 11-osios į 20-ąją vietą. Akivaizdu, kad didelių galimybių turintys lenkai jomis nepasinaudojo.

Latvijos delegacija iš Sočio grįžo su 4 medaliais (2 sidabro, 2 bronzos), o iš Pjongčango parsivežė tik vieną bronzinį. Nuopuolis – didžiulis. O juk Sočyje dar žaidė ir Latvijos ledo ritulio rinktinė, ketvirtfinalyje metusi iššūkį kanadiečiams.

Prieš Pjongčango žaidynes latviams kišo koją palankios žinios apie Rusijos dopingo bylas, dėl kurių jų sidabras turėjo pavirsti auksu, tačiau skeletono auksą Rusija atgavo po apeliacijos, o dėl bobslėjaus sprendimas dar nepaskelbtas.

Latviai nebuvo stiprūs Pjongčange psichologiškai, vėjais paleidę bent kelis šansus laimėti medalį skeletono ir bobslėjaus trasose. Yra ir kita priežastis – turbūt Latvijai tiesiog nepakanka pinigų varžytis su turtingesniais konkurentais technologiškai imliose rungtyse.

Vėl faktas: Latvija medalių lentelėje krito iš 23-iosios (neskaičiuojant galimų medalių po dopingo bylų) į 28-ąją.

Dar viena mums artima šalis Estija medalių irgi nepelnė, bet Pjongčange jų greitojo čiuožimo atstovė buvo ketvirta, ir tai sąlyginėje rikiuotėje suteikė Estijai 31-ąją vietą – iš karto po 30 šalių, laimėjusių medalius.

Pagal šią klasifikaciją biatlonininko T.Kaukėno 13-oji vieta persekiojimo lenktynėse Lietuvai lėmė bendrą 36-ąją vietą tarp 94 šalių. Skaičiuojant pagal dalyvavusias valstybes tai beveik atitinka vasaros olimpiečių 2016 metais Rio de Žaneire užimtą 64-ąją vietą tarp 209 šalių.

O jei imtume lyginti su Lietuvos futbolu, kuris pasaulio reitinge velkasi 147-ojoje vietoje, žiemos sportas tikrai nusipelno rimtesnio nei dabar požiūrio ir finansinės paramos. Tik reikėtų protingai sudėlioti akcentus į tas rungtis, kuriose galimybės nėra vien teorinės.

Pjongčangas parodė, kad Lietuvos biatlono federacija (LBF) ketverius metus ėjo teisingu keliu ir pirmąkart subūrė mišrios estafetės komandą.

Iki maksimalaus plano – turėti atskiras moterų ir vyrų rinktines – trūko ne tiek ir daug: pakilti per 2–3 pozicijas pasaulio taurės įskaitoje.

Bet jau prieš žaidynes pradėjo skambėti pavojaus varpai, nes dėl absurdiškų Kūno kultūros ir sporto departamento reformų kone perpus nurėžtas LBF finansavimas. Pasigirdo kalbų, kad moterų rinktinės išvis neliks. O juk 21-erių G.Leščinskaitė jaunimo varžybose nuolat buvo tarp prizininkių, iš Rusijos į tėvynę buvo sugrąžinta N.Paulauskaitė.

Šios žaidynės patvirtino – slidinėjimo varžybose Lietuva (pirmiausia dėl finansavimo ir menkos vidinės konkurencijos) nepajėgi išugdyti net vidutiniokų. Bet V.Strolios pavyzdys rodo, kad iš slidinėjimo galima peršokti į biatloną ir ten pamažu kilti.

Yra rezervų ir finansavimo sistemoje. T.Kaukėnas yra ne kartą pabrėžęs, kad išlaikyti pagrindą po kojomis jam labai padėjo kariuomenės pagalba – biatlonininkas tarnauja kaip karys savanoris ir gauna už tai atlyginimą.

Tokiu keliu turėtų eiti ir kiti perspektyvūs sportininkai, nes Lietuvos kariuomenė yra itin dosniai finansuojama struktūra. O turint omeny jos biudžetą, išlaidos biatlonui yra niekis, palyginti su atletų indėliu į šalies garsinimą.

Pavyzdžių apstu: daugelis Vokietijos, Prancūzijos, Baltarusijos ir Rusijos biatlonininkų yra kariškiai, nesukantys galvos dėl finansavimo.

Vis didėjant Lietuvos kariuomenės finansavimui kai kurių sporto šakų atstovų įtraukimas į jos struktūrą turėtų tapti nacionalinės sporto politikos prioritetu, kuris leistų nušauti kelis zuikius vienu šūviu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kokių klausimų vengia prezidentas G. Nausėda?