2 aukso, 6 sidabro ir 9 bronzos medaliai – tiek savo sąskaitoje Pjongčange sukaupė komanda, kuri vadinosi „Olimpiniai atletai iš Rusijos“. Ir dar gali būti, kad apdovanojimų liks mažiau – juk per žaidynes paimti sportininkų dopingo testai bus tiriami toliau.
Bet kalbėkime ne apie didžios sporto supervalstybės kuklius pasiekimus, o labiau apie tai, kad 17 medalių yra būtent tai, koks šiandien yra Rusijos sportas.
Pastarąjį kartą žiemos olimpiadoje Rusija aukštumas pasiekė tolimais 1994-aisiais Lilehameryje, kai šios šalies sportininkai (o jei sąžiningai – atletų iš posovietinių respublikų rinktinė) užėmė pirmąją vietą medalių įskaitoje: ir pagal bendrą skaičių, ir pagal auksą. Po to prasidėjo didybės nuosmukis ir 1998 metais Nagane Rusijos rinktinė jau užėmė trečiąją vietą su 9 aukso, 6 sidabro ir 3 bronzos apdovanojimais.
2002-aisiais Solt Leik Sityje rusai jau buvo penkti – 5 aukso, 4 sidabro ir tiek pat bronzos medalių.
Išties gėdingi Rusijai tapo 2010-ieji, kai Vankuveryje šios šalies olimpinė rinktinė nepateko į pirmąjį dešimtuką, likusi 11-toje pozicijoje su 3 aukso, 5 sidabro ir 7 bronzos apdovanojimais. Iš štai, po tokio įtikinamo ir stabilaus smukimo 2014-aisiais Sočyje Rusija užima pirmąją vietą pagal medalių skaičių. Meldoniumas kuria stebuklus!
Bet jei 2014-uosius išbrauktume iš olimpiadų istorijos, tai 2018-ųjų Rusijos atletų rezultatai kaip niekas geriau demonstruoja didžiadvasišką degradaciją.
Juk 13-oji vieta bendroje medalių įskaitoje yra visiškai tikėtinas pasirodymas šaliai, kuri akcentuoja ne sąžiningą kovą, o hibridinį sportą, teigia obozrevatel.com.
