Ketvirtadienio rytą ji žurnalistus ir kitus iš Pietų Korėjos grįžusius asmenis pakvietė į neformalų susitikimą LTOK būstinėje, kur buvo aptarti, rodos gana greitai prabėgusios olimpiados niuansai.
Savo patirtimi pasidalinti atvyko ir olimpinės misijos vadovai Einius Petkus bei Vida Vencienė.
„Susidarė toks įspūdis, kad Lietuva vos ne pirmą kartą pamatė olimpines žaidynes. Iš to kaip buvo kalbama, kaip į viską žiūrima, šnekama apie tas sporto šakas, kurios mažai pažįstamos.
Mano bičiulis gyvena Norvegijoje, tai ten iš vis beprotybė. Toje šalyje net buvo tinkama priežastis pasakyti darbdaviui, kad neatėjau į darbą nes žiūrėjau olimpiadą. Pas mus, palyginus, dėmesio irgi labai daug. Sočyje tokio jausmo, kad Lietuva taip žiūri olimpines žaidynes nebuvo“, – džiaugėsi D.Gudzinevičiūtė.
Ji prisiminė abejones dėl žiemos sporto, kai buvo svarstoma, ar žiemos sporto šakos iš vis reikalingos, stebėtasi dėl tokio dėmesio joms. Tačiau biatlonininkas Tomas Kaukėnas, kuris užėmė rekordinę tryliktąją vietą, privertė mąstyti kitaip.
„Sako, kodėl džiaugiatės dėl tryliktos vietos? Bet juk čia kriterijai visai kitokie nei vasaros olimpiadoje. Dažnai išgirstame iš kitų sporto šakų, kad jūs per daug dėmesio skiriate žiemos sportui. Nėra infrastruktūros. Bet ji juk gali atsirasti.
Nuo rezultatų, dėmesio, transliacijų ir kitko priklauso ir jaunimo atėjimas. Šiaip labai džiaugiuosi už T.Kaukėną. Jis motyvuotas, dirbo, padarė stebuklą sau pačiam“, – sakė LTOK prezidentė.
Vienas kitam antrindami sklandžiai praėjusia olimpiada pasidžiaugė ir olimpinės misijos vadovai. Jie šypsojosi, kad nepaisant rezultatų, apie sportininkus nebuvo pasakyta blogų žodžių.
„Nė vienas sportininkas nepadarė mažiau negu galėjo. Prašėme, kad visi padarytų, ką gali. Mūsų sportininkai buvo pakylėti. Kai kurie pripratę prie visko, o kai kurie ne. Vieniems iš jų pirmą kartą toks dėmesys teko. Jiems buvo labai didelė motyvacija, kai negavo daug kritikos. Noriu palinkėti ir toliau būti tokiems tolerantiškiems. Sportininkai buvo labai patenkinti, kad galėjo pasisakyti. Jiems tai buvo labai svarbu“, – teigė V.Vencienė.
Kad Pjongčango žiemos olimpinės žaidynės pritraukė daugiau susidomėjimo nei prieš ketverius metus Sočyje vykusios, patvirtino ir jas transliavusios televizijos atstovai.
Anot jų, Pjongčango žaidynių žiūrimumas per 264 valandas transliacijų sutraukė 2,4 mln. žiūrovų auditoriją, kai Sočyje per 244 valandas – apytiksliai 1,7 mln.
„Jeigu toks jausmas kaip Pjongčange, būtų ir kitose žaidynėse, tai būtų nuostabu“, – galiausiai apie ateitį viltingai pasvarstė D.Gudzinevičiūtė.
