Olimpietis baidarininkas A. Olijnikas pristato autorinę dainą „Lietuva, tėvyne“

Baidarininkas Andrejus Olijnikas gitarą atrado vėlai. Vaikystėje girdėjęs, kaip gitara groja tėtis, pats su šiuo muzikos instrumentu pažintį pradėjo būdamas 24-erių. Olimpietis pirmą gitarą pasiskolino iš draugo, o dabar ji – nuolatinė sportininko palydovė, lydėjusi Andrėjų net į Rio olimpines žaidynes Brazilijoje.

 Andrejus Oleinikas.<br> Kipro Štreimikio nuotr.
 Andrejus Oleinikas.<br> Kipro Štreimikio nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Mar 8, 2018, 3:25 PM

Jau tada pasaulio vicečempiono galvoje gulėjo pirmos autorinės dainos žodžiai ir akordai. Tačiau į olimpinį kaimelį užsukusiai Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei baidarininkas tąkart sugrojo kitą kūrinį.

Dabar Andrejus, kurio muzikos klausytojai iki šiol buvo šeima ir porininkas baidarėje Ričardas Nekriošius, pristato pirmą autorinę dainą „Lietuva, tėvyne“.

„Jei išgirs ir prezidentė, labai džiaugsiuosi. Tačiau ji skirta kiekvienam, branginančiam vietą, kurioje gyvename, jos istoriją, dabartį ir ateitį, kurią patys, kiekvienas savaip, kuriame“, – sako A.Olijnikas.

Apie savo „užklasinę“ veiklą, keliones su gitara ir pirmą autorinį viešai pasirodžiusį kūrinį olimpietis papasakojo svetainei LTeam.lt

– Kokią vietą tavo kasdienybėje užima gitara? Kada pastebėjai potraukį šiam instrumentui?

– Geri dalykai nutinka netikėtai. Apsilankęs pas gerus draugus sužinojau, kad jie pradėjo groti ir turi vieną atliekamą gitarą, kurią man paskolino. Tai buvo visko pradžia. Laikydamas gitarą rankose iškart pajutau šiam instrumentui simpatiją. Vaikystėje tėtis grodavo gitara, bet kažkokiu būdu muziką ir šį instrumentą atradau gan vėlai, būdamas 24-erių.

Nuo tada gitara, kaip ir sportas, tapo mano gyvenimo dalimi. Tai pomėgis, hobis, tikslas, atsipalaidavimas, saviraiška. Dabar ji visada po ranka.

– Net stovyklose, varžybose irolimpinėse žaidynėse?

– Nuo 2013 metų gitara su manimi keliauja visur. Vežuosi ją į stovyklas ir kelis kartus turėjau varžybose. Drauge vykome į Portugaliją, Kroatiją, Šveicariją, Čekija, Voketiją, Italiją, Latviją, Turkiją ir Braziliją. Netgi į pirmą pasimatymą su būsima žmona ėjau nešinas gitarą. (juokiasi)

– Išmokti groti gitara – rimtas reikalas. Kaip mokeisi tu? Kas buvo tavo mokytojas?

– Pagrindinius akordus išmokau per kelias dienas, bet man to nepakako. Klausos pagalba narpliojau gamas po vieną natą. Mane traukė kūryba, tikslas buvo išmokti improvizuoti ir laisvai reikšti mintis gitaros pagalba. Kiekvieną dieną atrasdavau muziką, atrasdavau dalykus, kurie jau seniai egzistuoja. Lavinau pirštus, įvarius techninius elementus, mano mokykla tapo literatūra, internetas, o mokytojas – „Youtube“.

– Pakalbėkime apie kūrybą, apie autorinę dainą. Kaip ji gimė? Kodėl apie Lietuvą?

– Daina gimė pamažu, ilgai brendo mano galvoje, kol vieną vakarą, po daug bandymų ir variacijų, ji įgavo pavidalą. Daina apie tai, kas supa mane, apie herbą ant mano peties, apie tai, kur buvome, esame ir kur einame. Man ši daina – klausimas, kurį sau turėtumėme užduoti kiekvienas. Kas yra Lietuva? Ką ji reiškia man? Pagarba ir meilė tėvynei – tai vertybės, kurios turi įtakos priimti tinkamus sprendimus bet kokioje situacijoje. Lietuva esame mes ir mūsų sprendimai. Todėl ši daina yra priminimas, kad nepamirštumėme, kas esame, t.y., savo šaknų, istorijos ir tradicijų.

– Kas buvo pirmas, kuriam parodei šią dainą?

– Pirmieji visada būna mano šeima, žmona Edita ir sūnus Aleksas. Ir džiaugiuosi, kad tai būna jie, nes jie yra gana griežti vertintojai.

– Kaip nusprendei, kad atėjo laikas leisti savo dainą išgirsti platesnei auditorijai?

– Visi ieškome kelių ir galimybių būti pastebėtais bei įvertintais. Ieškome savęs realizavimo galimybių. Apie mano pomėgį sužinojo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ir LTeam komunikacijos komanda, filmuojanti vaizdo siužetų rubriką #KitoksAš. Pasiūlė susitikti, kelis kartus perklausė dainą ir bendrai nusprendėme, kad ilgiau jos slėpti nėra tikslo.

– Koks jausmas žinoti, kad tavo dainą, į ją sudėtus jausmus, mintis ir išgyvenimus išgirs ne tik artimiausi žmonės? Kad draugai, kolegos, fanai tave pamatys kitokį, nei buvo matę iki šiol?

– Jei atvirai, truputį neramu. Save vertinu labai kritiškai. Tiesiog viliuosi, kad mano kūryba yra verta dėmesio ir palies kiekvieną. Groju jau šešerius metus, kuriu muziką, melodijas ir tai nesukelia abejonių. Tikiu tuo, ką darau. Tuo labiau, kad tai darau sau ir man tai patinka.

Kaip ir varžybose, taip ir grodamas prieš auditoriją jaučiu jauduliuką, stresą. Iš vienos pusės jis padeda susikoncentruoti, iš kitos – suvaržo judesius. Tad kol kas man visa tai yra iššūkis.

– Dvivietėje baidarėje irkluoji su porininku Ričardu Nekriošiumi. Ar nebandei kolegos įtraukti į muziką?

– Bandžiau. Nepavyko. Bandysiu dar kartą (juokiasi). O jei rimtai, Ričardas turi savo pomėgius, nesusijusius su muzika. Tiesa, jis mielai klauso mano kūrybos, jis jau įprato prie mano praktikavimosi, kas bet kurį kitą galėtų suerzinti. Ričardas yra kantrus žmogus ir turi gerą skonį (juokiasi).

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.