„Tikslas patekti į olimpines žaidynes visada buvo ir visada bus. Tai kiekvieno sportininko noras“, – pabrėžė E.Misiūnaitė.
Antros kartos lengvaatletė
„Abu mano tėvai sportininkai, abu – bėgikai, tad bėgimas visada buvo mano kraujyje. Tiesiog reikėjo žmogaus, kuris mane nuvestų prie bėgimo takelio“, – pasakoja E.Misiūnaitė.
Susiję straipsniai
Ir toks žmogus atsirado. Prie bėgimo takelio ją nuvedė buvęs tėčio treneris Pranas Šaučikovas, o kai sportininkei sukako septyneri, jis būsimą sprinterę supažindino su lengvąja atletika.
„Pirmoji mano rungtis buvo šuolis į tolį. Kadangi prieš tai lankiau tinklinį, šuoliai man puikiai sekėsi. Tačiau kiek vėliau paaiškėjo, kad esu labai greita, todėl perėjau į sprinterių gretas. Pradėjau nuo trumpesnių distancijų, tačiau jos ilgėjo, kol galiausiai ėmiau bėgti 400 m sprintus“, – prisimena E.Misiūnaitė.
Vien bėgimo per maža
Sprinterė pasakoja, kad savo treniruotes ji nuolat paįvairina šuoliais į tolį, ieties mėtymu ir barjeriniu bėgimu. Tačiau, nepaisant pomėgio eksperimentuoti treniruotėse, svarbiausia ir rimčiausia jų dalis buvo ir yra bėgimas.
Beje, atletės teigimu, sunkiausia sprinto rungtis yra 400 m bėgimas, nes joje labai lengva visas jėgas atiduoti dar iki finišo.
E.Misiūnaitė pasakoja, kad ir kokiose varžybose jai tenka bėgti, atstovavimas Lietuvai visuomet yra susijęs su itin geromis emocijomis, o kartu ir – su labai didele atsakomybe.
Lengvosios atletikos grožį atskleidžia ir kitiems
Anksčiau atletė nuolat atstovaudavo savo mokyklai tai „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“, tai kroso, tai kitose varžybose.
„Man patikdavo tokie renginiai – tai buvo galimybė ne tik susirungti, bet ir susirasti draugų bei burtis į sporto bendruomenę“, – sako ji.
Šiuo metu E.Misiūnaitė ne tik pati sportuoja, bet ir treniruoja kitus.
„Visuomet norėjau kitiems parodyti, ką pati darau, atskleisti, kodėl sportas taip traukia, kuo jis gali būti ypatingas ne tik man, bet ir kitam. Pirmame kurse padėjau sportuoti savo bendrakursei ir pastebėjau, kad tai man patinka. Po truputį įsitraukiau į naujus projektus ir dabar vis didesniam žmonių būriui galiu atskleisti gerąsias lengvosios atletikos puses“, – pasakoja sportininkė.
Ar baisus starto pistoleto šūvis?
Siųsdama linkėjimus jauniesiems sportininkams, E.Misiūnaitė skatina juos siekti savo svajonių.
„Jei matote internete, kaip kiti puikiai važiuoja riedlente, bėga ar daro ką kitą – nebijokit bandyti ir daryti patys. Čia vaikus galėtų paskatinti ir tėveliai, tik, žinoma, ne piktuoju. Kartais tėvai labai saugo vaikus nuo sužeidimų, bet ten, kur kas nors vyksta, kur nuolat judama, būtinai kas nors atsitinka. Tačiau nebūtinai kas nors bloga, dažniausiai – kas nors gera“, – sako sprinterė.