Lietuvos rinktinė dėl aukso medalių bei patekimo į aukštesnį divizioną kovos su Kroatija, Rumunija, Japonija, Ukraina, Estija.
Atstovauti nacionalinei komandai susiruošė pačios dižiausios Lietuvos ledo ritulio žvaigždės. Pergalių siekti padės du buvę NHL žaidėjai – 45-erių Darius Kasparaitis bei 39-erių Dainius Zubrus.
Artėjant čempionatui, lrytas.lt vaizdo konferencijoje apsilankė šio renginio ambasadorius, gerą dešimtmetį dėl ledo ritulio populiarėjimo Lietuvoje dirbantis bei pats šią sporto šaką propaguoti mėgstantis Hiphopo atlikėjas Gabrielius Liaudanskas-Svaras.
Grupės „G & G Sindikatas “ lyderis papasakojo, kur ir kaip pats susidomėjo šia sporto šaka, papasakojo apie ledo ritulio kultūros populiarėjimą bei Lietuvos rinktinės šansus pasaulio čempionate.
– Kur, kada ir kaip susidomėjote ledo rituliu?
– Jis man patiko nuo pat mažens. Budamas vaikas išsikovodavau teisę pažiūrėti, kaip žaidžia Rygos „Dinamo“. Tačiau gavosi taip, kad neturėjau nė vieno draugo mokančio žaisti ledo ritulį ar net čiuožti ant ledo. Nebuvo galimybių išmokti. 2007 metais keletas Lietuvos rinktinės narių sugalvojo, kad reikia keisti situaciją.
Jie tuomet sugavojo populiarinti ledo ritulį ir aš pirmą kartą gyvenime užsidėjau pačiūžas. Pradžioje buvo daug juoko, pagriuvinėjau, tačiau tuomet kilo mintis, kodėl nepabandžius suburti komandos, kuri atkreiptų visuomenės dėmesį. Taip atsirado „Hockey Punks“. Daug visko prisigalvodavome, kaip populiarinti ledo ritulį, o dabar tai yra tapusi normali komanda. Tiksliau yra net dvi. Viena profesionalų lygoje, o kita mėgėjų.
– Lietuva yra krepšinio šalis. Kaip galima įrodyti, kad ledo ritulys yra tas sportas, kuriuo verta užsiimti?
– Būdų yra įvairių ir su krepšiniu kariauti dėl populiarumo tikrai nereikia. Kai kalbame apie populiarumą, tai svarbiausia yra žiūrovų dėmesys, o jie gali rasti laiko tiek krepšiniui, tiek ir ledo rituliui. Jiems reikia tiesiog parodyti, kad tai yra geras ir įdomus sportas, kad smagu jausti greitį, dinamiką, fizinį kontaktą, gražius įvarčius ir panašiai.
Sąžiningai pasakysiu – nežinau nė vieno žmogaus, kuris gyvai išvydęs ledo ritulį pasakytų, kad tai yra nesamonė. Čempionatas, kuris Lietuvoje buvo 2014 metais Vilniuje jau buvo didelis. Net neabejoju, kad Kaune jis bus dar didesnis. Manau, kad niekas nenusivils ir gaus daugiau, nei tikisi.
– Eilę metų populiarinate ledo ritulį Lietuvoje. Ar jau matomas ryškesnis postūmis?
– Žinoma. Juk prieš dešimtmetį ledo ritulys buvo tarsi pamirštas. Bet kai pradėjome dirbti, tai darėme kryptingai. Viskas pradėjo kilti į viršų. Dabar augame, turime nemažai ledo ritulio mokyklų. Be abejo, prisdeda tarptautinis populiarumas. Jeigu mūsų žaidėjai užsienyje gerai pasirodo, ar mums pavyksta išsikovoti rengti čempionatą Lietuvoje.
Net neabejoju, pasibaigus dabartiniam pasaulio čempionatui Kaune, ateis nauja vaikų banga sportuoti. Jeigu laisvalaikiu žmonės gali pažaisti futbolą ar krepšinį, taip pat gali laisvalaikiu ir ledo rituliu užsiimti ar bent jau išmokti čiuožti. Kiekvienas pasiekimas prisideda prie permainų.
– Dažnai tenka bendrauti su pačiais ledo ritulio rinktinės žaidėjais?
– Man sekasi, kad aš juos pažįstu (juokiasi). Visų pirma, mes esame draugai ir kalbamės su jais apie tai, kas yra malonu. Nuo ledo ritulio iki knygų. Su jais galima daug ką nuveikti. Nėra superžvaigždės, kurių negalime pasiekti. Kaip ir aš, bet koks žmogus gali prie jų drąsiai prieiti ir pakalbėti.
– Ar Lietuvoje auga nauja karta, kuri galės pakeisti dabartinius rinktinės žaidėjus?
– Yra. O ir ateityje daugės. Ledo ritulys neseniai įsitvirtino Lietuvoje. Yra vaikų talentingų, bet jie kol kas dar jauni. Žvelgiant į priekį, labai stiprūs jaunuoliai turėtų ateiti per dešimtmetį. Turėtume augti į priekį, vis daugiau žaidėjų turėtų atsidurti gerose komandose. Manau, kad ledo ritulys nuo 2007 metų, kai pradėjau intensyviai juo domėtis pakilo į viršų 45 laipsnių kampu. Jis ir toliau keliauja į priekį, o kad būtų tendencija sustoti, tikrai nematau.
– Rinktinėje žais ir garsiausios Lietuvos ledo ritulio žvaigždės, o kai kurios jau ir keturiasdešimtemtį perkopusios. Ar toks ilgaamžiškumas nestebina?
– Nestebina, nes puikiai pažįstu tuos žaidėjus. Ne metai žaidžia, o patirtis. O be to, toks žaidėjas kaip Darius Kasparaitis yra pajėgus tiek fiziškai, tiek techniškai. Dainius Zubrus irgi yra toks. O be to yra ir kitų vyresnių gerų žaidėjų. Ne veltui ji vadinama „Svajonių komanda“. Labai daug tikimės iš jos. Dabar tik nereikia psichologiškai perkrauti mūsų žaidėjų. Žaidėjai yra tokie patys kaip ir mes – ir liūdi, ir džiaugiasi. Todėl sirgalių parama jiems yra labai svarbi.
– Dabar rinktinę treniruoja vokietis Berndas Haake. O Lietuvoje yra talentingų trenerių, kurie galėtų ateityje jį pakeisti?
– Mūsų ledo rirtulio mokyklos atsirado vien todėl, kad žaidėjai ėmėsi trenerio darbo. Tai galima sakyti, kad viskas prasidėjo neseniai. Be abejo, kad perspektyvų yra, bus tokių žmonių, kurie baigs karjeras ir norės pasukti trenerio keliu. Mes turime iš ko mokytis. Galima važiuoti į užsienio šalis po mokymus, seminarus ir panašiai.
Mūsų treneriai ir yra tokie, kad mokosi, žengia į priekį ir nesėdi vietoje. Viskas vyksta aukštame lygmenyje, tačiau mes dar tik pradedame viską, todėl dabar ir negalima reikalauti aukščiausių rezultatų. Ateis diena, kai mes turėsime tai naturaliai.
– O rinktinės žaidėjus tenka paraginti ateiti į treniruotes ir duoti jaunmui patarimų?
– Žinoma. Ir jie visi ateina. Kai iš užsienio grįžta mūsų žaidėjai, jie su mielu noru pasirodo treniruotėse. Jie ateina net gi pažaisti su paprasčiausiais mėgėjais. Įsivaizduokite, kokia reakija būna vyrų veduose, kai su jais kartu pasitreniruoti atvyksta Dainius Zubrus. Jų užsidegimas ledo rituliui įgauną naują pagreitį.
– Ledo ritulio varžybos Kaune bus didelis postūmis į priekį?
– Be abejo. Negali būti didesnės šventės, nei šis turnyras. Suvažiuoja komandos, kurios grumsis dėl kiekvienos galimybės bei taško. Čia ne megėjiškas turnyras, o toks kuris duoda daug daugiau, todėl visi stengsis. Mes turėsime nuo to tik geresnį reginį.
– Kaip žmones priversti patikėti, kad mūsų šalies nacionalinė komanda gali pasiekti kažko daugiau, nei iš jų tikimąsi?
– Klausimas yra, ar to reikia? Visada bus žmonių, kurie viską neigs ir bus nelaimingi. Jie gal to nesuvokia, bet galima pasakyti, kad jų gyvenimas liūdnas, jei niekuo netiki (juokiasi). Jei esi piktas, tai ir žmonės su tavimi bendrauti nenori. Gal ir nelaimėsime medalių, tačiau tai nėra tragedija. Ledo ritulys jau laimėjo gaudamas šansą rengti čempionatą čia, Lietuvoje.
– Kokį Lietuvos rinktinės pasirodymą prognozuotumėte pasaulio čempionate Kaune?
– Manau, kad bronza bus tikrai, o jei psihologija leis, tai ir auksas. Jis yra siekiamybė. Galiu garantuoti, kad vyrai kovos iki galo ir nepasiduos. Žinant, kokie kovotojai esame, manau, mūsų varžovams nepasisekė (šypsosi).
