Vilniuje rengiamos šaudymo į skraidančius taikinius varžybos jau tapo vienomis svarbiausių Baltijos regione, tačiau vis dėl to jos nėra įtrauktos į Tarptautinės šaudymo federacijos (ISSF) kalendorių – šaulių akistatos neturi olimpinės atrankos ar olimpinių įskaitinių taškų statuso.
„Mes bandėme tai daryti, tačiau būtent olimpinis turnyro formatas ir neprigijo pas mus. Tiesiog apvalioje ar tranšėjinėje aikštėse sportininkams reikėjo bandyti pataikyti į 125 taikinius, o po to sekė šešių geriausių sportininkų finalas. Šiuo atveju Vilniuje šauliams yra galimybė numušti net 200 taikinių ir po to dar ir kovoti finaluose. Visiems norisi kuo daugiau pašaudyti, todėl į mūsų varžybas turime tiesiog šaulių antplūdį“, – tikino A.Keršulis.
Į „Žalgirio Didžiojo prizo“ kovas šįkart atvyko net 74 šauliai iš 9 šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Danijos, Lenkijos ir Baltarusijos, o kovos tiek tranšėjinėje, tiek ir apvalioje aikštelėse turėjo vieną bendrą bruožą – kvalifikacinių mūšių lyderiai krito finaluose ir net nelaimėjo prizinių vietų.
Geriausiai iš Lietuvos atstovų savaitgalio varžybose pasirodė šalies čempionas olimpietis Ronaldas Račinskas, apvalioje aikštelėje (SKEET) užėmęs pirmą vietą.
Jis pataikė į 191 skraidantį taikinį iš 200 galimų kvalifikacinėse varžybose, o po to finaluose šūviais „sudaužė“ 51 lėkštelę iš 60 galimų.
Nuo nugalėtojo finale 3 taškais atsiliko Latvijos atstovas Vadimas Basovas, kvalifikacijoje pataikęs 186 iš 200 lėkštučių, o finale – 48 iš 60.
Bronzą atiteko buvusiam pasaulio čempionui Estijos atstovui Andrejui Inešinui (191 iš 200 kvalifikacijoje ir 40 iš 50 finale).
Tik penktas liko latvis Dainis Upelniekas, kuris kvalifikacijoje parodė įspūdingą rezultatą – 196 taiklūs šūviai iš 200 galimų. Tačiau finale jis atrodė nekaip ir po trijų dešimties šūvių serijų su 22 numuštomis lėkštutėmis pasitraukė iš kovos.
Tranšėjinėje aikštelėje (TRAP) nugalėjo nuolatinis turnyro dalyvis ir olimpietis estas Urmas Saaliste (184 iš 200 kvalifikacijoje ir 37 iš 50 finale), kuris tik po persišaudymo iki pirmos klaidos rezultatu 5:4 nugalėjo savo tautietį Andresą Kullį (187 iš 200 kvalifikacijoje ir 37 iš 50 finale).
Bronza iškovojo Lietuvos atstovas Rytis Sventickas (180 iš 200 kvalifikacijoje ir 28 iš 40 finale).
Kaip ir apvalioje aikštelėje, taip ir tranšėjinėje nepasisekė kvalifikacijos laimėtojui estui Errki Kullui, kuris buvo surinkęs 189 taškus iš 200 galimų bei žengė pirmasis, bet finale užėmė tik ketvirtąją vietą (22 iš 30).
– Ar lietuvių sėkmingas pasirodymas šiose varžybose yra tam tikras netikėtumas?, – lrytas.lt paklausė Lietuvos šaudymo sąjungos vadovo A.Keršulio.
– Nemanau. Ir anksčiau mūsų sportininkai tikrai gerai pasirodydavo šiose varžybose. Kai kada yra ir sėkmės faktorius – na, nusišypso Fortūna, tai reikia tuo tik džiaugtis. Pergalėmis „Žalgirio“ prizo varžybose gali pasigirti tiek R. Račinskas, tiek ir R.Sventickas. Kitą vertus, tiesiog esu sužavėtas mūsų jaunosios kartos pasiekimais: visiškai jauni Alisa Bogdanova ir Tomas Vaitekūnas kaip lygūs kovojo su patyrusiais šauliais ir parodė neprastus rezultatus. Šešiolikmetę A.Bogdanovą apskritai galima jau laikyti olimpine pamaina. Pasižiūrėkime: kai Sidnėjuje olimpine čempione tapo Daina Gudzinevičiūtė, ji pataikė į 93 taikinius iš 100, o Alisa šiose varžybose – 91 iš 100. Manau, jos treneris ir tėvelis Germanas Bogdanovas turi galimybę jau didžiuotis dukra ir auklėtine.
– Įvyko jau 21-osios tokio pobūdžio šaudymo varžybos. Planuojate jas vykdyti tokiu pačiu formatu ir toliau?
– Jei susidomėjimas yra, tai kam keisti formatą? Ar galvoti, ar jos reikalingos? Kiek atvyksta šaulių, visi sako, kad šios varžybos turi savo aurą – visi pasijaučia šeima, geriausiais draugais ir kovos aikštelėse nesupriešina sportininkų. Mes tokį formatą perėmėme iš Berlyno „Grand Prix“ organizatorių, tačiau jau dabar jie pasakoja, kad pavydi mums varžybų atmosferos.
