EUROLYGA 2023

Lietuvos plaukimo sportas: nuo treniruočių lauke iki ryškiai spindinčio aukso

Nors Europos vandens sporto šakų čempionatai rengiami jau beveik šimtmetį, Lietuvos vardas juose labai ilgai arba buvo visai neminimas, arba minimas labai tyliai. Pirmoji Lietuvos plaukikė, atstovavusi SSRS, žemyno pirmenybėse startavo tik prieš pusę amžiaus, o atkūrus Nepriklausomybę mūsų šalies sportininkai net 7 iš 11 medalių laimėjo per du praėjusius čempionatus.

Rūta Meilutytė<br>D.Umbraso nuotr.
Rūta Meilutytė<br>D.Umbraso nuotr.
Rūta Meilutytė
Rūta Meilutytė
Rūta Meilutytė<br>Scanpix.com nuotr.
Rūta Meilutytė<br>Scanpix.com nuotr.
Rūta Meilutytė
Rūta Meilutytė
Rūta Meilutytė<br>Scanpix.com nuotr.
Rūta Meilutytė<br>Scanpix.com nuotr.
Rūta Meilutytė
Rūta Meilutytė
Rūta Meilutytė
Rūta Meilutytė
V. Janušaitis 
V. Janušaitis 
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

2018-08-03 18:13

Iš viso Nepriklausomos Lietuvos sąskaitoje yra du aukso, trys sidabro ir šeši bronzos apdovanojimai. Dar tris aukso ir du bronzos medalius lietuviai Europos vandens sporto šakų čempionatuose iškovojo sovietmečiu.

Plaukti galėjo tik vasarą

Europos vandens sporto šakų čempionatai rengiami nuo 1926 metų, tačiau Lietuvos plaukimo ir kitų vandens sporto šakų lygis tarpukariu buvo labai žemas.

Mūsų šalies plaukikai iki Antrojo pasaulinio karo nė sykio nestartavo nei Europos pirmenybėse, nei olimpinėse žaidynėse (pasaulio čempionatai dar nebuvo rengiami) ir tik 1940 metais pirmą kartą surengė tarptautinius mačus su Estijos ir Latvijos rinktinėmis.

Lietuvoje tuo metu visiškai nebuvo sąlygų ugdyti aukštesnio meistriškumo plaukikus. Tarpukario metais šalyje nebuvo pastatytas nė vienas uždaras baseinas (beje, kaip ir Latvijoje), o pirmasis atviras 50 m ilgio baseinas Kaune įrengtas tik 1934 metais. Sportininkai užsiimti plaukimu galėjo vos kelis mėnesius per metus, todėl tikėtis geresnių rezultatų buvo naivu, ir Lietuva smarkiai atsiliko ne vien nuo Vakarų ir Vidurio Europos šalių, bet ir nuo Baltijos šalių plaukimo lyderės Estijos.

Pokario metais padėtis keitėsi labai lėtai. Pavyzdžiui, 1956 metais pirmojoje SSRS spartakiadoje Lietuva komandų įskaitoje užėmė vos 13-ąją vietą, 1959 metais – 10-ąją vietą. Lietuvos plaukikai pasitempė tik šeštojo dešimtmečio pabaigoje Vilniuje ir Kaune pastačius pirmuosius tų laikų standartus atitikusius uždarus baseinus.

Vis dėlto net pagerėjus treniruočių sąlygoms Lietuvos plaukikams reikėjo laiko, kad pradėtų vytis lyderius. Pirmieji SSRS pirmenybių apdovanojimai buvo iškovoti tik 1966 metais (juos laimėjo Rima Sakalauskaitė), o pirmąjį SSRS čempionato aukso medalį Birutė Užkuraitytė į Lietuvą atvežė tik 1972 metais. Beje, tais pačiais metais B.Užkuraitytė buvo ir pirmoji į SSRS olimpinę rinktinę patekusi Lietuvos plaukikė.

Auksiniai R.Žulpos grybšniai

Pirmoji Europos čempionate dalyvavusi lietuvė buvo Violeta Penkauskaitė. 17-metė šiaulietė 1977 metais Dniepropetrovske (dabar Dnipras) iškovojo net tris SSRS čempionato medalius plaukdama krūtine ir kompleksiniame plaukime (du sidabro ir vieną bronzos) ir buvo pakviesta į SSRS rinktinę, kuri išvyko į Švedijos mieste Jenšiopinge vykusias žemyno pirmenybes.

Ji varžėsi dviejuose plaukimo krūtine nuotoliuose. Plaukdama 200 m lietuvė pateko į finalą ir užėmė 7-ąją vietą, o 100 m nuotolyje liko 14-ojoje vietoje (beje, abiejose rungtyse nugalėjo rusė Julija Bogdanova, kuri paskui buvo didžiausia kitos lietuvės brasistės Linos Kačiušytės varžovė).

V.Penkauskaitė labai anksti baigė sportininkės karjerą, bet Lietuvos plaukimo krūtine tradicijos buvo pratęstos. 1981 metų žemyno pirmenybėse Splite varžėsi du šį plaukimo būdą pasirinkę sportininkai Robertas Žulpa ir Aiškutė Buzelytė. Maskvos olimpinių žaidynių čempionas Robertas Žulpa plaukė tik viename nuotolyje (200 m) ir iškovojo aukso medalį, o A.Buzelytė varžėsi dviejose rungtynes, abiejose pateko į finalą, bet medalių neiškovojo (200 m nuotolyje užėmė 5-ąją vietą, 100 m – 6-ąją).

R.Žulpa dalyvavo ir 1983 metais Romoje surengtame Europos čempionate. Jame vilnietis startavo trijose rungtyse ir tris kartus finišavo ant garbės pakylos. R.Žulpa neapgynė žemyno čempiono vardo plaukdamas 200 m krūtine (šiame nuotolyje iškovojo bronzos medalį), bet laimėjo du aukso medalius plaukdamas 100 m krūtine ir 4x100 m kombinuotoje estafetėje.

Ketvirtasis ir paskutinis per Europos čempionatą į SSRS rinktinę patekęs lietuvis buvo Raimundas Mažuolis. Seulo olimpinių žaidynių prizininkas 1989 metų žemyno pirmenybėse Bonoje varžėsi vienoje rungtyje ir iškovojo bronzos medalį plaukdamas 100 m laisvuoju stiliumi.

Medaliai buvo retenybė

Nepriklausomos Lietuvos plaukikai Europos vandens sporto šakų čempionate pirmą kartą dalyvavo 1993 metais. Debiuto vieta buvo Anglijos miestas Šefildas, į kurį iškeliavo negausi mūsų šalies komanda – tik penki plaukikai. Aiškus rinktinės lyderis buvo R.Mažuolis, siekęs reabilituotis už nesėkmes Barselonos olimpinėse žaidynėse.

Šefilde vilnietis nenuvylė ir stipriausioje rungtyje – 50 m plaukime laisvuoju stiliumi – iškovojo bronzos medalį. Plaukdamas 100 m R.Mažuolis užėmė 8-ąją vietą.

Deja, R.Mažuolio žvaigždė neįsižiebė taip ryškiai, kaip buvo tikimasi, kai jis būdamas vos 16 metų tapo Seulo olimpinių žaidynių prizininku. O ugdyti naujus žulpas ir kačiušytes pirmaisiais Nepriklausomybės metais nebuvo sąlygų – sunkmečio laikotarpiu Lietuvos baseinai stovėjo be vandens, todėl gerus rezultatus teko pamiršti.

1995 ir 1997 metų Europos pirmenybėse bei 1998 metų pasaulio čempionate nė vienas Lietuvos plaukikas net nepateko į finalą, o naujos viltys įsižiebė tik XX amžiaus pabaigoje, kai Stambule vykusiame 1999 metų Europos čempionate du lietuviai prasibrovė tarp aštuonių geriausiųjų ir liko šalia garbės pakylos. Plaukdamas 50 m nugara ketvirtąją vietą užėmė Darius Grigalionis, plaukdamas 100 m nugara irgi ketvirtas finišavo Arūnas Savickas.

Kitais metais panevėžiečiui D.Grigalioniui pavyko pagerinti savo rezultatus. 2000 metų Europos čempionate Helsinkyje ir 2004 metų Europos čempionate Madride šis sportininkas savo stipriausioje 50 m plaukimo nugara rungtyje iškovojo du sidabro medalius.

Lietuvos rinktinės lyderio estafetę iš D.Grigalionio pamažu perėmė Vytautas Janušaitis. Kompleksinio plaukimo rungtyse pasižymėjęs kaunietis dar 2004 metais pirmą kartą pateko į Europos čempionato finalą ir iškovojo pirmąjį medalį trumpame baseine rengtose žemyno pirmenybėse, o 2008 metais pasiekė ir didžiausią karjeros pergalę olimpiniame baseine.

Eindhovene vykusiame Europos čempionate V.Janušaitis iškovojo bronzos medalį 200 m kompleksinio plaukimo rungtyje.

Beje, 2008 metais Eindhovene Lietuvos plaukimo rinktinę sudarė net 17 sportininkų. Tai buvo gausiausia mūsų šalies komanda Europos pirmenybėse. Visuose kituose nuo 2004 metų vykusiuose žemyno čempionatuose Lietuvai atstovaudavo nuo 10 iki 13 plaukikų. Iš šio intervalo Lietuvos rinktinė neišsiveržė ir šiais metais – į Glazgą išvyko 11 plaukikų.

Kuklūs moterų rezultatai

Atkūrus Nepriklausomybę ypač prasta buvo Lietuvos moterų plaukimo būklė. Nuo 1993 iki 2012 metų per vienuolika žemyno čempionatų į finalą nepateko nė viena mūsų šalies plaukikė. Maža to, 2002 ir 2004 metų pirmenybėse Lietuvos rinktinę sudarė vien vyrai.

Net ir sportininkes, patekusias į B finalą (jame anksčiau buvo kovojama dėl 9-16 vietų) arba pusfinalį buvo galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais. 1993-1997 metais į B finalą keturis kartus pateko laisvuoju stiliumi plaukusi Laura Petrutytė, o vėliau į pusfinalį prasibrovė tik Raminta Dvariškytė (2008 m. plaukdama 200 m krūtine užėmė 15-ąją vietą) ir Vaiva Gimbutytė (2012 m. plaukdama 200 m peteliške užėmė 16-ąją vietą).

Lietuvos moterų plaukimo proveržio sulaukėme tik per 2012 metų Londono olimpines žaidynes įsižiebus Rūtos Meilutytės žvaigždei.

Pastarųjų metų proveržis

Nuo 1993 iki 2012 metų Lietuvos plaukikai per vienuolika Europos vandens sporto šakų čempionatų iškovojo tik keturis medalius (D.Grigalionis – du sidabro, R.Mažuolis ir V.Janušaitis – po vieną bronzos). Užtat šio dešimtmečio viduryje apdovanojimai pasipylė kaip iš gausybės rago.

2014 metais Berlyne vykusiame Europos čempionate Lietuva iškovojo keturis apdovanojimus ir medalių lentelėje užėmė 14-ąją vietą.

Lietuvos Trispalvė buvo keliama pagerbiant R.Meilutytę ir G.Titenį, kurie, kiekvienas savaip, ryškiausiomis raidėmis įrašė savo pavardes į šalies plaukimo istoriją. R.Meilutytė tapo pirmąja Nepriklausomos Lietuvos plaukike, iškovojusia Europos čempionato aukso medalį, o G.Titenis – pirmuoju Nepriklausomos Lietuvos plaukiku, per vieną Europos čempionatą laimėjusiu daugiau nei vieną medalį.

R.Meilutytė triumfavo plaukdama 50 m krūtine, o G.Titenis iškovojo medalius visose trijose plaukimo krūtine rungtyse: sidabro – 50 m nuotolyje ir bronzos – 100 m ir 200 m nuotoliuose.

G.Titenis šio proveržio laukė labai ilgai. Jis dar 2009 metais iškovojo pasaulio pirmenybių bronzos medalį, bet paskui ilgai nelaimėjo nė vieno apdovanojimo net ir trumpame baseine rengtuose čempionatuose. Pergalės skonį anykštėnas vėl prisiminė tik Vokietijos sostinėje.

Užpernai Londone mūsų šalies plaukimas didžiavosi kitu istoriniu pasiekimu. Pirmą kartą per vieną Europos čempionatą apdovanojimus iškovojo net trys Lietuvos plaukikai. Vos vienoje rungtyje startavusi R.Meilutytė tapo 100 m plaukimo krūtine Europos čempione, o bronzos medalius laimėjo G.Titenis (100 m krūtine) ir Danas Rapšys (200 m nugara).

Nors lietuvių kraitis buvo mažesnis negu 2014-aisiais Berlyne, mūsų šalis medalių lentelėje užėmė dar aukštesnę 12-ąją vietą!

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.