Viso pasaulio lietuvių sporto šventė – tautinė olimpiada – 1938 metais surengta Kaune ir Klaipėdoje minint dvidešimtąsias nepriklausomybės metines. Ši sporto šventė sulaukė didžiulio susidomėjimo – atidarymo ceremonija sutraukė daugiau kaip 10 tūkst. žmonių.
Per atidarymą sportininkai eitynėse ugnį olimpiniam deglui Valstybės stadione atnešė nuo Nežinomo kareivio kapo iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio.
Didžiausioje to meto sporto šventėje dalyvavo 2 tūkst. lietuvių sportininkų iš Lietuvos, Brazilijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Latvijos ir Vilniaus krašto.
Ieškojo būdų dvasiai pakelti
Pasak sporto istorijos žinovo, Lietuvos sporto muziejaus direktoriaus Prano Majausko, tautinės olimpiados ištakų reikėtų ieškoti 1935 metais Kaune vykusiame Pasaulio lietuvių kongrese. Jame ieškota, kaip pakelti lietuvių dvasią.
„Šiam tikslui nuspręsta surengti du įspūdingus renginius: dainų šventę ir tautinę olimpiadą“, – pasakojo P.Majauskas.
Šaltiniai skelbia, kad abu renginiai buvo labai sėkmingi.
Antrąją tautinę olimpiadą planuota surengti 1942 metais, tačiau gražius siekius sugriovė okupacija ir prasidėjęs karas.
Dalyvius sutiko itin šiltai
Tautinės olimpiados dalyviai varžėsi 15 sporto šakų, kai kuriose srityse dalyvavo ir moterys.
Pasak sporto istoriko P.Majausko, pajėgiausius sportininkus subūrė Lietuvos ir JAV komandos, o atkakliausia kova vyko lengvosios atletikos rungtyse bei krepšinio aikštelėje.
Krepšinis tuo metu Lietuvoje buvo pradėjęs šlovingą kelią, mat vyrų rinktinė 1937 metais Rygoje pirmą kartą tapo Europos čempione. Antrą kartą šį titulą lietuviams pavyko iškovoti 1939-aisiais Kaune vykusiame čempionate.
„Tautinė olimpiada išties buvo reikšmingas įvykis šalies žmonėms“, – pasakojo P.Majauskas. Itin šiltai buvo sutikta tuo metu okupuoto Vilniaus krašto sportininkų delegacija, kuriai vadovavo garsus lietuvybės bei sportinio judėjimo puoselėtojas Pranas Žižmaras.
Liudininkai pasakojo, kad minia jį ant rankų nešė nuo geležinkelio stoties iki Parodos kalno papėdės.
P.Majausko žiniomis, iki šių dienų neliko gyvo nė vieno pirmosios tautinės olimpiados dalyvio – paskutinis mirė prieš pusantrų metų.
Pradžiugino įspūdingu tortu
Lietuvos etnografinių regionų pasirodymas, istorinio filmo pristatymas, susitikimai su olimpiečiais ir gyva bėgimo legenda Aidu Ardzijausku – tai tik dalis jubiliejui skirtoje nemokamoje šventėje svečius džiuginusių staigmenų.
Po iškilmingo šventės atidarymo susirinkusieji žiūrėjo iš įvairių archyvų bei muziejų surinktą ir sumontuotą istorinį, pirmajai Lietuvos tautinei olimpiadai skirtą kino filmą.
Po kino juostos peržiūros visi šventės dalyviai pagal etnografinius regionus buvo pakviesti prie šventinių stalų.
Kiekvienos savivaldybės delegacijai skirta vieta, kurią delegacija prieš prasidedant šventei galėjo pasipuošti. Legendinėje Halėje sulaukta kelių šimtų renginio dalyvių.
Antroji šventės dalis prasidėjo į arenos vidurį įvežamu šventiniu tortu, papuoštu aštuoniasdešimčia degančių žvakučių, primenančių pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados sukaktį. Jų užpūsti buvo pakviesti visi šventėje dalyvavę olimpiečiai.
