Šią savaitę Berlyne žengti jų pėdomis bando praėjusių metų pasaulio čempionas Andrius Gudžius, kuris antradienį užėmė ketvirtąją vietą atrankos varžybose ir trečiadienį vakare kovos Europos pirmenybių finale. 27 metų kaunietis dalyvauja ketvirtajame žemyno čempionate, bet į finalą pateko tik antrą kartą.
Blykstelėjo tik atrankoje
Pirmasis Europos pirmenybėse varžęsis lietuvis buvo iš Vilkaviškio krašto kilęs Vytautas Jaras. Jis praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje keliskart tapo SSRS pirmenybių prizininku (1961 ir 1962 m. laimėjo bronzos medalius, 1965 ir 1966 m. – sidabro) ir iškovojo teisę dalyvauti Budapešte vykusiose 1966 metų Europos pirmenybėse.
Vengrijos sostinėje V.Jaras įžiebė viltį, kad Lietuvos disko metikų debiutas bus labai sėkmingas. Atrankos varžybose lietuvis, diską švystelėjęs 57,54 m, ne šiaip užėmė pirmąją vietą, bet ir pagerino Europos pirmenybių rekordą.
Finale šis rezultatas būtų užtikrinęs čempiono vardą, tačiau kitą dieną įrankis V.Jaro neklausė ir Lietuvos sportininkas užėmė vos devintąją vietą (53,98 m).
Visus tris medalius iškovojo Vokietijos Demokratinės Respublikos lengvaatlečiai: Detlefas Thorithas (57,42 m), Hartmutas Loschas (57,34 m) ir Lotharas Milde (56,80 m). Beje, finale visų trijų vokiečių rezultatai buvo geresni nei V.Jaro rezultatas SSRS pirmenybėse (56,70 m), kuriose lietuvis laimėjo sidabro medalį.
Europos pirmenybių rekordas V.Jarui priklausė iki kito čempionato. 1969 metais lietuvio pasiektą rekordą pagerino žemyno čempionu tapęs H.Loschas (atrankoje numetė 59,86 m, finale – 61,82 m).
Iš Štutgarto – du medaliai
Baigęs sportininko karjerą V.Jaras tapo treneriu ir išugdė ne vieną puikų disko metiką. Garsiausias jo auklėtinis buvo Romas Ubartas, dalyvavęs 1986 metų Europos pirmenybėse Štutgarte.
Iš Šilutės krašto kilęs R.Ubartas dar 1984 metais laimėjo SSRS pirmenybių sidabro medalį, bet į pasaulio elitą įsiveržė tik 1986 metais, kai tapo SSRS čempionu ir Geros Valios žaidynių nugalėtoju. Tiesa, tą sezoną dar įspūdingiau diską mėtė vokietis Jurgenas Schultas, vasaros pradžioje pasiekęs iki šiol nepagerintą pasaulio rekordą (74,08 m).
Tačiau sezonui perkopus pusiaują, V.Schulto metamas diskas skriejo vis arčiau, o per Europos pirmenybes pagrindiniai R.Ubarto varžovai buvo kitas lietuvis Vaclovas Kidykas ir baltarusis Georgis Kalnaotčanka.
Baltarusis Štutgarto stadione laimėjo atrankos varžybas (66,08 m), o finalo dieną tarp trijų SSRS lengvaatlečių užvirė karšta kova. Lyderiai keitėsi po kiekvieno metimo, kol visus taškus sudėjo penktasis bandymas, kuriuo visi trys prizininkai pasiekė geriausius rezultatus. Aukso medalį laimėjo R.Ubartas (67,08 m), sidabro – G.Kalnaotčanka (67,02 m), bronzos – V.Kidykas (66,32 m). Tuo tarpu pasaulio rekordininkas J.Schultas užėmė tik septintąją vietą (64,38 m).
R.Ubartas vėliau dalyvavo dar dviejuose Europos čempionatuose, bet jo rezultatai buvo prastesni. 1990 metais Splite lietuvis užėmė penktąją vietą (63,70 m), 1998 metais Budapešte – devintąją (61,66 m). Paskutinį kartą žemyno pirmenybėse R.Ubartas varžėsi būdamas 38-erių.
V.Kidykas irgi dalyvavo 1998 metų Europos čempionate, tačiau užėmė dar žemesnę 11-ąją vietą (60,21 m).
Pirmasis V.Aleknos medalis
Per 1998 metų Europos čempionatą R.Ubartas jau nebuvo didžiausia Lietuvos disko metimo viltis. Šios rungties lyderiu tapo jaunesnės kartos atstovas Virgilijus Alekna.
Kupiškio krašte užaugęs V.Alekna žemyno pirmenybėse debiutavo 1994 metais, bet tąkart net nepateko į finalą ir atrankoje užėmė tik 17-ąją vietą (56,38 m). Tačiau 1997 metų pasaulio čempionate V.Alekna iškovojo sidabro medalį, todėl ir per 1998 metų Europos čempionatą buvo laikomas vienu pagrindinių favoritų.
Dideli lūkesčiai vos nepakišo kojos. Per atrankos varžybas V.Alekna diską numetė tik 60,81 m, užėmė tik 10-ąją vietą ir labai sunkiai pateko į finalą. Vis dėlto pagrindinėse varžybose naujojo Lietuvos disko metimo lyderio rezultatai buvo daug geresni ir jis iškovojo bronzos medalį. Geriausiu ketvirtuoju bandymu V.Alekna diską numetė 66,46 m.
Čempionu tapo vokietis Larsas Riedelis, varžovus į nokdauną pasiuntęs jau pirmuoju bandymu (67,07 m), o sidabro medaliu buvo apdovanotas kitas vokietis J.Schultas (66,69 m).
Nuo bronzos iki aukso
Nuo tada V.Alekna kiekviename Europos čempionate vis gerino asmeninį rezultatą. Jei 1998 metais Budapešte jis laimėjo bronzos medalį, tai 2002 metais iš Miuncheno grįžo su sidabro apdovanojimu, o 2006 metais Geteborge tapo Europos čempionu. Beje, V.Alekna yra vienintelis Lietuvos lengvaatletis, atkūrus Nepriklausomybę iškovojęs Europos pirmenybių aukso medalį, ir vienintelis lietuvis (visų laikų), laimėjęs tris Europos pirmenybių medalius.
2002 metų čempionate V.Alekna lengvai pateko į finalą, o jame jau pirmuoju bandymu numetė diską 66,62 m ir tapo lyderiu. Tačiau kiti lietuvio metimai buvo trumpesni ir jį aplenkė dukart (antruoju bandymu – 66,80 m, penktuoju – 68,83 m) įrankį toliau nusviedęs ir Europos čempionatų rekordą pasiekęs vengras Robertas Fazekasas.
2006 metų Europos čempionate R.Fazekasas nebedalyvavo dėl bausmės už dopingo vartojimą, o pagrindiniai V.Aleknos varžovai buvo estai Gerdas Kanteris ir Aleksanderis Tammertas.
Geteborgo stadione V.Alekna privertė visus Lietuvos sirgalius pasijaudinti per atrankos varžybas. Du pirmieji olimpinio čempiono metimai buvo labai prasti, ir teisę varžytis finale lietuvis užsitikrino tik trečiuoju bandymu.
Užtat finale V.Alekna iškart garsiai pareiškė, jog yra labiausiai vertas aukso medalio. Jis jau pirmuoju metimu pasiekė geriausią čempionato rezultatą (68,67 m), kurio nepagerino nė vienas varžovas. Mažiausiai nuo lietuvio atsiliko G.Kanteris (68,03 m), o bronzos medalį laimėjo A.Tammertas (66,14 m).
Vėliau V.Alekna dar dukart grįžo į Europos pirmenybes. 2010 metais olimpinis čempionas tenkinosi penktąja vieta (66,64 m), o 2014 metais, būdamas 42-ejų, nepateko į finalą (atrankoje diską numetė tik 59,35 m ir užėmė 21-ąją vietą).
Iš viso V.Alekna dalyvavo net šešiuose Europos čempionatuose.
V.Aleknos įpėdinio paieškos
Dar praėjusio dešimtmečio pabaigoje Lietuvoje prasidėjo intensyvios V.Aleknos įpėdinio paieškos.
Iš pradžių didžiausios viltys sietos su Aleksu Abromavičiumi, kurio metamas diskas dar praėjusio dešimtmečio pabaigoje skriejo toliau nei 63 metrus (2010 m. jo pasiektas asmeninis rekordas yra 63,32 m). Tačiau per svarbiausias varžybas A.Abromavičius išsikvėpdavo ir Europos čempionatuose nė karto nenumetė disko bent 60 metrų (2010 m. Europos čempionato atrankoje užėmė 29-ąją vietą, 2014 metais – 26-ąją).
Debiutuodamas Europos čempionate kukliai pasirodė ir Andrius Gudžius. Jis 2012 metų žemyno pirmenybėse, būdamas vos 21-erių, užėmė 29-ąją vietą (55,80 m).
Tačiau jau po poros metų A.Gudžius aplenkė V.Alekną ir pateko į Europos čempionato finalą. Ciuriche vykusio 2014 metų čempionato atrankoje jaunasis disko metikas užėmė ketvirtąją vietą (64,44 m) ir sužadino viltis, kad Lietuva šioje rungtyje vėl gali iškovoti medalį. Juo labiau kad A.Gudžiaus sezono rekordas buvo net 66,11 m.
Vis dėlto finalo įtampa pakišo koją. Per svarbiausią sezono startą A.Gudžius diskas numetė tik 60,82 m ir žemyno pirmenybėse užėmė 10-ąją vietą. Čempionu tapusio vokiečio Roberto Hartingo rezultatas buvo 66,07 m – keliais centimetrais prastesnis negu A.Gudžiaus sezono rekordas.
Kitus du sezonus A.Gudžius truputį stabtelėjo ir 2016 metų Europos čempionate Amsterdame net nepateko į finalą. Atrankos varžybose naujasis Lietuvos disko metimo lyderis pasiekė asmeninį sezono rekordą (63,60 m), bet šis rezultatas buvo vos tryliktas. Iki kelialapio į finalą V.Kidyko treniruojamam lietuviui trūko 14 cm.
2016 metų žemyno pirmenybėse dalyvavo dar vienas Lietuvos disko metikas Eligijus Ruškys. Jam atrankos varžybose nepavyko atlikti nė vieno sėkmingo metimo.
Užpernai Europos čempionu tapo lenkas Piotras Malachowskis (67,06 m), sidabro medalį laimėjo belgas Philipas Milanovas (65,71 m), bronzos – estas G.Kanteris (65,27 m).
P.Malachowskis šiais metais čempiono vardo neapgins. Antradienį atrankos varžybose lenkas neatliko nė vieno sėkmingo bandymo ir nepateko į finalą.
