Glazge vykusiose Europos pirmenybėse Aurimas Adomavičius, Saulius Ritteris, Rolandas Masčinskas ir Dovydas Nemeravičius antrąją vietą iškovojo finale distanciją įveikę per 5 min. 41,92 sek. Jie nuo italų ketveriukės atsiliko 1,48 sek.
Tačiau ne tiek daug trūko, kad Lietuvos keturvietės čempionate nė nebūtų – irkluotojus purtė nesutarimai tiek tarpusavyje, tiek su juos konsultuojančiu italu Giovanni Postiglione.
Vasaros pradžioje G.Postiglione išardė pernai pasaulio čempionais tapusią keturvietę ir pradėjo eksperimentus su sudėtimis, taip sukeldamas sportininkų nepasitenkinimą.
Šie pradėjo viešai skųstis treneriu, o galiausiai dar ir susikivirčijo tarpusavyje – kilo nesutarimų tarp Mindaugo Griškonio ir R.Maščinsko.
Kai jau atrodė, kad Europos čempionatą galima nurašyti, Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) prezidentas Dainius Pavilionis ir į Lietuvą atvykęs G.Postiglione ėmėsi malšinti aistras.
„Prezidentas padarė labai didelį darbą. Esu dėkingas jam ir visai federacijai už tikėjimą, kad keturvietė Europos čempionate bus“, – grįžęs iš Glazgo sakė Lietuvos irklavimo rinktinės treneris 28-erių Mykolas Masilionis.
Be keturvietės sidabro, lietuviai iš čempionato parsivežė dar du medalius – moterų dvivietę irklavusios Milda Valčiukaitė ir Ieva Adomavičiūtė iškovojo bronzą, o M.Griškonis pasipuošė sidabru.
Pirmadienį į Lietuvą parskridę sportininkai jau po dienos vėl kibo į treniruotes. Po mažiau nei mėnesio jų laukia pasaulio čempionatas Bulgarijoje.
– Iš Europos čempionato Lietuvos irkluotojai grįžo su trimis medalių komplektais. Rinktinė išpildė visus jūsų lūkesčius? – lrytas.lt paklausė M.Masilionio.
– Manau, čempionatas tikrai pavykęs – išvežėme penkias komandas ir grįžome su trimis medaliais. Prisimenu 2014-ųjų čempionatą, kuris buvo panašus į šį.
Tada irgi parsivežėme tris medalių komplektus – auksą, sidarbą ir bronzą. Šįkart likome be aukso, bet tiek moterų dvivietei, tiek M.Griškoniui trūko labai nedaug. Tiesiog reikėjo šiek tiek daugiau sėkmės.
– D.Nemeravičius grįžęs iš čempionato užsiminė, kad Lietuva jau priprato prie irkluotojų pergalių ir šiek tiek išlepo. Sutinkate?
– Žinoma, nuo 2013 metų beveik kiekvienose varžybose iškovojame medalius ar aukštas vietas. Tiek sportininkai, tiek visa aplinka prie to priprato ir dabar norisi tik aukso.
– Europos čempionate keturvietė, į kurią dėta daug vilčių, finale nusileido italams. Ko pritrūko iki aukso?
– Pernai italai neformavo savo keturvietės, o dabar surinko stipriausią įmanomą komandą – iš dvivietės išėmė du geriausius sportininkus ir perkėlė į keturvietę.
Jie labai norėjo su mumis pasivaržyti ir jiems pavyko. Aišku, mūsų pusantros sekundės atsilikimas nėra didelis, bet pernai, kai italų nebuvo, pasaulio ir Europos čempionatą laimėjome užtikrintai.
– Kaip po pasirengimo lietuviškame karštyje čempionate sekėsi pratintis prie vėsaus ir vėjuoto Glazgo klimato?
– Pirmąją dieną buvo kiek nerimo dėl vėjo bei lietaus, bet vėliau oras pasidarė pakankamai gražus. Aišku, nebuvo šilta, bet startuoti tai netrukdė. Lietuviams viskas tiko, nes nebuvo nei ypač karšta, nei šalta.
– Vasaros pradžioje Lietuvos irklavimas išgyveno nesutarimų laikotarpį. Kaip pavyko prieš pat čempionatą visus sutelkti?
– Įvykis klostėsi po įvykio ir viskas susidėliojo natūraliai, kaip ir turi būti. Tikėjome, kad mūsų komanda susilipdys, dalyvaus čempionate ir pasieks tikslą – laimės medalius. Dabar viskas vėl gerai, tikimės ramybę ir kovingumą išlaikyti iki sezono pabaigos.
– Kokia buvo jūsų pozicija visų nesutarimų metu? Trenerio darbo tai, ko gero, nepalengvino.
– Na, mano darbo, planavimo prasme, išties nepalengvino, atsirado vidinė trintis. Irklavime žmonių nėra daug. Turime šešis ar septynis sportininkus ir juos į valtis galima sodinti įvairiomis sudėtimis.
– Pradėjus eksperimentus su sudėtimis, viename pasaulio taurės etapų keturvietė vos prasibrovė į finalą. Tada nejautėte nerimo?
– Nerimas visada išlieka. Trečiajame taurės etape buvo nelengva – Martynas (Džiaugys) buvo traumuotas ir likus mažiau nei savaitei iki starto į valtį sėdo kitas irkluotojas, Dominykas Jančionis. Jam reikėjo priprasti prie įgulos.
– Kokia šiuo metu M.Džiaugio situacija?
– Liūdnoka, nes nugaros trauma tikrai opi. Martynas iki šiol negali užsiimti fizine veikla, vaikšto šlubčiodamas, jaučia skausmus.
Gydymas jau numatytas. Bet kai klinikose nustatė tikslią diagnozę, mus patikino, kad sugrįžimas tikrai užtruks.
– R.Maščinskas po finišo Europos čempionate už irkluotojų sutelkimą dėkojo LIF prezidentui D.Pavilioniui. Koks buvo jo indėlis malšinant nesutarimus?
– Prezidentas padarė labai didelį darbą. Jis bendravo su sportininkais ir galiausiai subūrė vieną stiprią keturvietę. Esu dėkingas jam ir visai federacijai už tikėjimą, kad keturvietė Europos čempionate bus.
– Koks šiuo metu G.Postiglione santykis su irkluotojais?
– Tikrai geras, neturime jokių kitų nesklandumų. Pirmadienį G.Postiglione atvyks į Lietuvą ir čia praleis tris dienas konsultuodamas tiek mane, tiek mūsų komandas. Iš jo pusės noras tikrai yra, o sportininkai irgi jaučia naudą dirbdami su tokiu specialistu. Viskas tvarkoje.
– Kai kurie sportininkai prieš čempionatą skundėsi G.Postiglione dėmesio trūkumu, nes jis taip pat dirba Tarptautinėje irklavimo federacijoje (FISA) bei treniruoja Graikijos ir Baltarusijos rinktines. Ką jūs apie tai manote?
– Na, dėmesio visada norisi kuo daugiau, bet nuo 2013 metų niekada ir neturėjome to šimtaprocentinio dėmesio. Jo kartais tai mažiau, tai daugiau, bet nieko nereikia sureikšminti.
Tiesiog žinome, kad G.Postiglione yra šalia ir, esant reikalui, galime su juo pasikonsultuoti.
– Europos čempionate sėkmingai startavo ir M.Valčiukaitė bei I.Adomavičiūtė. Moterų dvivietė dar turi daug potencialo?
– Be abejo, potencialo tikrai yra. Pasaulio čempionate turėsime dar tris ar keturias stiprias konkurentes, pasaulio taurėje mus lenkusias nemažu skirtumu, tačiau stengiamės kuo greičiu progresuoti.
Merginos Europos čempionate padarė viską, ką galėjo, ir nuo lyderių atsiliko labai nedaug.
– Jau aišku, ar M.Griškonis pasaulio čempionate vėl startuos vienvietėje valtyje?
– Niekas nesikeičia, nes Mindaugo rezultatai sparčiai gerėja. Ir mes, ir jis pats jaučia, kad einame tinkamu keliu.
Mindaugas yra labai užsidegęs iki pasaulio čempionato kuo labiau patobulėti, nes laiko dar yra.
– Kokie Lietuvos rinktinės tikslai Bulgarijoje?
– Na, pirmiausia norėsime įveikti tuos konkurentus, kurie mus aplenkė Europos čempionate. O tada žiūrėsime, kaip seksis toliau.
