EUROLYGA 2023

KKSD keltas chaosas neišplito: sportininkai sėkmingai vežė medalius į Lietuvą

Septyni medaliai per septynias dienas – tiek daug apdovanojimų vos per savaitę prestižinėse varžybose Lietuvos sportininkai nebuvo iškovoję.

 Lietuva Europos čempionatuose iškovojo septynis medalius.<br> AFP/„Scanpix“/A.Pliadžio nuotr.
 Lietuva Europos čempionatuose iškovojo septynis medalius.<br> AFP/„Scanpix“/A.Pliadžio nuotr.
D.Gudzinevičiūtė pretenduoja į IOC komitetą.<br>T.Bauro nuotr.
D.Gudzinevičiūtė pretenduoja į IOC komitetą.<br>T.Bauro nuotr.
Liveta Jasiūnaitė Europos čempionate užėmė trečiąją vietą.<br>A.Pliadžio nuotr.
Liveta Jasiūnaitė Europos čempionate užėmė trečiąją vietą.<br>A.Pliadžio nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Aug 17, 2018, 2:04 PM

Rugpjūčio pirmojoje pusėje septynių sporto šakų Europos federacijos surengė savo pirmenybes su bendra „Europos čempionatų“ („European Championships“) iškaba ir medalius skaičiavo kartu.

Lietuvos sportininkai pelnė 1 aukso, 4 sidabro ir 2 bronzos apdovanojimus, o bendrojoje įskaitoje pasidalijo 20-ąja vieta su Danija.

Aukščiausiai pakilo disko metikas A.Gudžius, kuris įrodė savo lygį auksiniu šeštuoju bandymu.

Antrąsias vietas užėmė M.Griškonis, irkluotojų keturvietė – D.Nemeravičius, S.Ritteris, R.Maščinskas ir A.Adomavičius, plaukikai R.Meilutytė ir D.Rapšys.

Bronzą pridėjo irkluotojų dvivietė I.Adomavičiūtė ir M.Valčiukaitė bei ieties metikė L.Jasiūnaitė.

Galima pasidžiaugti: Lietuva išlieka Baltijos regiono lyderė tose sporto šakose, kurios sudaro olimpinių žaidynių branduolį.

Estija su viena bronza užėmė 32-ąją vietą, Latvija nepelnė jokio medalio, o iš viso apdovanojimus iškovojo 34 šalys (aukso – 25).

Kas nulėmė lietuvių medalių ir aukštų pozicijų bangą? Kiekviena federacija turi savo paslapčių. Tačiau bendra yra tai, kad mūsų sportininkų rengimo sistema veikė atsispyrusi chaosui, kurį bandė sukelti dabar jau buvęs Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vadovas E.Urbanavičius.

Jis aktyviai stūmė sveiku protu vargiai paaiškinamą sporto finansavimo ir struktūros reformą.

Elitinių tarptautinių varžybų prizininkai neužauginami per metus ar dvejus. Tam reikia mažiausiai vieno olimpinio ciklo, o pamatai pradedami dėti dar anksčiau.

Lietuvos atletų pasirodymas šių metų Europos čempionatuose akivaizdžiai patvirtino: tiesiog nusikalstama kažkokiomis „reformomis dėl reformų“ griauti daug metų gana sklandžiai veikiančią mūsų šalies sporto sistemą.

Tarp medalininkų turbūt mažiausiai žinoma yra L.Jasiūnaitė, tačiau jos talentas buvo pastebėtas ir ugdomas seniai. Tuomet perspektyvia vadinta ieties metikė iškovojo sidabrą Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Turkijoje 2011 metais.

Tame pačiame, kuriame pirmąkart sužibo 14-metės R.Meilutytės žvaigždutė.

Plaukikė jau kitais metais Londone nuskynė olimpinį auksą, o ieties metikei prireikė kur kas ilgesnio kelio.

Tačiau jis aiškus: net ir mažoje šalyje visada atsiras talentų. O kaip juos nugludinti ir padaryti sporto brangakmeniais – jau trenerių ir vadybininkų rūpestis.

Beveik du dešimtmečius veikusi aukšto meistriškumo sportininkų rengimo sistema, kurią koordinavo Lietuvos olimpinis sporto centras (LOSC), gal ir nebuvo ideali, bet nė vienose olimpinėse žaidynėse lietuviai neliko be medalių.

Kai KKSD nusprendė, kad sportininkus, trenerius, sporto medikus ir kitus specialistus reikia išskaidyti, kilo neregėta sumaištis. Gerai, kad visko matę sporto žmonės atsilaikė.

Vėzdu užsimojęs Kūno kultūros ir sporto departamentas nuo vėzdo ir pražuvo. Sumaištį kėlęs direktorius E.Urbanavičius tyliai baigė ketverių metų kadenciją ir ieškosi naujos darbovietės.

Beveik tris dešimtmečius valstybinę sporto politiką kūręs KKSD nuo Naujųjų metų išnyks, nes oficialiai taps Švietimo ir mokslo ministerijos padaliniu.

O ką pakeis iškabų pakeitimas, galima spėlioti. Tačiau visi pripažįsta, kad susiklosčiusi situacija buvo kenksminga sportui.

Tų pačių tikslų turintys siekti Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) ir KKSD buvo tapę priešais, o ne kūrė bendrą pasirengimo 2020 metų Tokijo olimpiadai programą.

Kokia Lietuvos sporto perspektyva yra pasaulio mastu, parodys rudenį Argentinoje rengiamos 3-iosios jaunimo vasaros olimpinės žaidynės.

Prieš pat jas Lietuva turėtų pasiekti neeilinę pergalę sporto politikos padangėje – nuo 2012 metų LTOK vadovaujanti D.Gudzinevičiūtė taps Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) nare.

Patvirtinus devynis atrinktus kandidatus IOC sudarys 106 nariai. Lietuva bus viena mažiausių šalių, turinčių savo atstovą IOC.

Tai leis šaliai uždirbti ne vieną tašką sporto politikoje.

Durys į IOC atsiveria tik įtakingiausiems. Tai, kas pavyks D.Gudzinevičiūtei ir jos komandai, prilygsta aukso medaliui olimpinėse žaidynėse.

Ankstesnis LTOK prezidentas A.Poviliūnas, po šios organizacijos atkūrimo 1988-aisiais jai vadovavęs net 24 metus, irgi siekė tapti IOC nariu, bet sutrukdė mažos šalies statusas ir asmeninių olimpinių laimėjimų nebuvimas.

Patekti į IOC galėjo pabandyti dukart olimpinis čempionas disko metikas V.Alekna.

Tačiau tam reikėjo didesnio paties sportininko noro ir sporto diplomatijos pastangų. V.Alekna pasirinko vietinio politiko kelią.

Jo įpėdiniu tapęs A.Gudžius turbūt jau užsitikrino dar vieną Metų sportininko titulą.

27-erių disko metikas išgyvena savo aukso amžių ir jis gali tęstis gerą penkmetį. Juodu su treneriu V.Kidyku atrado pergalių formulę.

Nors A.Gudžius kartoja, kad jis į nieką nesilygiuoja ir eina savo keliu, palyginimai su 19 metų vyresniu V.Alekna jį lydės visada.

Tad dabar A.Gudžiui svarbiausia – išlikti sveikam ir alkanam titulų, kad jis po dvejų metų Tokijo olimpiadoje vėl galėtų apsigaubti trispalve kaip Berlyno olimpiniame stadione praėjusią savaitę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.