„Sovetskyj sport“ laikraščiui vienas garsiausių Rusijos biatlono atstovų papasakojo visą tiesą apie šalies biatlono užkulisius. Jo nedidelis interviu tapo savotiška bomba Rusijos sporte, jis jau vadinamas šlykščiu melu, netiesa, bandymu apjuodinti Rusiją ir įtikti pasauliniam sporto cerberiui – WADA.
71-erių specialistas, per savo gyvenimą laimėjęs keturis olimpinius aukso ir vieną sidabro medalius, 11 kartų tapęs planetos biatlono čempionu ir iškovojęs 4 sidabro bei vieną bronzos apdovanojimus, sudėliojo visus taškus ir parodė, kas vyko ir vyksta Rusijos biatlono rinktinėje.
– Girdėjote apie keturis Rusijos biatlonininkus, kuriems pareikšti įtarimai vartojus dopingą?
– Ir ne tik aš. Jau visas pasaulis girdėjo.
– Ir vėl Rusija, ir vėl dopingas. Jūs suprantate kas čia darosi?
– Tai sporto vadelių Kuščenkos, Maigurovo, Barnašovo ir Pako nuodėmės. Tai jų pėdsakai.
– Žinote tų keturių biatlonininkų pavardes, kurios kol kas nėra skelbiamos?
– Aš viską žinau, tačiau neprašykite, nepasakysiu ir net nekamantinėkite. Apie tokį scenarijų aš tūkstantį kartų buvau įspėjęs ir daug kartų apie tai rašyta. Visi mūsų Dūmos deputatai rėkė visa gerkle, kad tai politinis užsakymas. Va čia ir yra mūsų problema. Visi rėkia, kas netingi. Ir svarbiausia – dėl tų rėkiančių televizijos ekranuose nepasirodo tikri specialistai, kurie gali pasakyti visą tiesą.
– Galima sakyti, kad šios istorijos su keturiais kol kas nežinomaisiais šaknys glūdi 2009 metais, kai pasaulio biatlono čempionate buvo diskvalifikuoti net trys Rusijos rinktinės nariai?
– Prieš tą pasaulio čempionatą aš prašiau, maldavau: nuimkime nuo varžybų visą rinktinę, sugalvokime bet ką, bet kokią priežastį, tačiau atsisakykime startuoti. Aš sukviečiau Anikiną ir dar visą brigadą tų perėjūnų ir paaiškinau, kad jau kitą dieną diskvalifikuos tris mūsų biatlonininkus: Achatovą, Jarošenką ir Jurjevą. Beviltiška buvo kalbėti.
Šneku su Albina Achatova, o ji man: „Aš – švari“. Aiškinuosi su Jarošenka ir Jurjeva – tas pats. Tos pačios istorijos. Pas mus rinktinėje buvo du daktarai – tėvas ir sūnus Dmitrijevai – sukčiai, kurie pakasė ne rusų biatloną po žeme. Ir ne tik jį. Juos reikėtų diskvalifikuoti visam likusiam gyvenimui nuo sporto.
Taigi, apie tai aš kalbėjau iš tribūnos, būdamas Sporto ministerijos kolegijos nariu. Už šią kalbą ir tiesą mane Sporto ministras Vitalijus Mutko ir patraukė nuo rinktinės. Aš visada sakiau tai, kas yra iš tikrųjų, o ne ką nori išgirsti valdininkai. Ir aiškinau, kad reikia labai atidžiai žiūrėti į dopingo klausimus.
– Jūs pats kalbėjotės su tais daktarais Dmitrijevais, bandėte kažką pakeisti?
– Ten pasaulio čempionate Korėjoje sūnelis Andrejus Dmitrijevas prisilakė iki žemės graibymo, nors jau kitą dieną turi būti sportininkų startas. Neva, buvo jo gimtadienis. Jis buvo olimpinės čempionės Albinos Achatovos vyras – ji po to buvo ir diskvalifikuota. Taigi, įžengia jis į kambarį, mes su treneriai sėdime: „Tau ką, snukį išdaužyti? Tu ką čia?“. Aš jam sakau: „Palaukiame ryto – pamatysime, kam reikės snukį daužyti“.
Prieš kažkiek metų, šnekėdamas Rusijos olimpinio komiteto suvažiavime, aš pasakiau kalbą ir pareiškiau: „Ateis laikas, kai mes apsijuoksime prieš visą pasaulį ir mums bus gėda“. Tas laikas atėjo. Ir jau seniai. Tad, kai kažkas kalba apie sąmokslus, politinį užsakymą – visa tai yra paistalai
– Kokios dabar Rusijos perspektyvos sugrįžti į Tarptautinę biatlono federacija pilnateise nare. Esame juk suspenduoti.
– Manau, ši informacija apie tuos keturis dopingu susitepusius sportininkus bus paviešinta garsiai tarptautinės organizacijos kongrese ir Rusijai nėra jokių perspektyvų. Kuo užsiiminėjo mūsų biatlono veikėjai Kuščenka ir Maigurovas, kuriuos planetos biatlono užkulisiuose vadina turistais? Kalbame apie darbą, o ne Tarptautinės biatlono federacijos vadovo girdymą vienu ar kitu būdu. Jie nieko nedarė, o mes dabar viską praradome.
– Taip išeina, kad Rusiją išmes iš pasaulinio biatlono ir mūsų sportininkai negalės niekur startuoti?
– Neįsivaizduoju. Šitą klausimą reikia užduoti Kuščenkai ir Maigurovui. Labai nuostabi situacija: visi aplink žinojo, kad Maigurovas buvo Chanty Mansijsko srities sporto ministras, turėdamas padirbtą aukštosios mokyklos diplomą. Šiaip ne taip jį iš to darbo išvarė. Kai jį privertė parašyti, kokią aukštąją mokyklą jis baigė, Maigurovas parašė – Omsko institutas. O jau po to man to instituto dekanas skambina ir sako: „Klausyk, pas mus tokio studento niekada gyvenime nebuvo. Tikrinome“.
Tai kokie dar jums pavyzdžiai reikalingi? Aš manau, kad mus seniai reikėjo šveisti lauk iš pasaulinio biatlono.
– Tai jūs palaikote poziciją mesti Rusiją iš tarptautinės organizacijos?
– Aš nepalaikau tokios pozicijos, tačiau situacija prisirpo tą daryti. Jei dokumentais bus viskas patvirtina, tuomet reikės visus klausimus uždavinėti tiems, kurie vairavo į aklavietę mūsų biatlono sąjungą.
